Be išvedžiojimų, trumpai ir aiškiai. Kylant temperatūrai žūva bakterijos ir taip kovojama su liga ar infekcija, taigi, temperatūros pakilimas yra natūrali organizmo reakcija, kai jis ima kovoti su jį puolančiomis bakterijomis (todėl neverta iškart dirbtinai sau mušti temperatūros vaistais).

Nes taip kovojama su bakterijomis ar virusais. Nes aukstesneje temperaturoje jos zuva.

Turbūt nerasim žmogaus, kuriam niekada nebuvo pakilusi temperatūra. Paprastai, aukšta kūno temperatūra – vienas peršalimo simptomų, tačiau ne visada. Temperatūra pakyla veikiama tam tikrų medžiagų – endogeninių pirogenų. Karščiavimo vaidmuo kovojant su infekcijomis nėra iki galo aiškus. Manoma, kad pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja apsauginės organizmo reakcijos. Kaip visada, naudinga viskas, kas saikinga.
Jei temperatūra pakyla iki 38-39°C, organams bei audiniams reikia žymiai daugiau deguonies bei maisto medžiagų, todėl ir širdis bei plaučiai gauna daugiau krūvio. Jei temperatūra pasiekia 38°C, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius preparatus. O jei žmogus sunkiai ištveria tokią temperatūrą (prasideda tachikardija, dusulys), reikėtų pradėti vartoti juos dar anksčiau.

Kodėl pakyla temperatūra?

Dažniausiai

Jei be temperatūros pasireiškė ir sloga, kosulys, gerklės skausmas, greičiausiai tai yra ūmi virusinė infekcija. Jei be temperatūros dar pasireiškė vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas – žarnyno infekcija.

Rečiau

Temperatūra gali pakilti, jei organizmas netoleruoja kokių nors vaistinių preparatų, taip pat ir jų perdozavus. Karščiuoti žmogus pradeda ir apsinuodijęs toksinėmis medžiagomis, kurios paveikia galvos smegenų sritį, kurioje yra termoreguliavimo centras.

Vasarą, praleidus keletą valandų saulės atokaitoje, arba žiemą, persikaitinus pirtyje, ima skaudėti galvą, „laužo“ visus kaulus, o termometras rodo daugiau nei 37°C. Toks karščiavimas atsiranda dėl perkaitimo. Karščiavimą įveikti padeda vėsus dušas ir poilsis gerai išvėdintoje patalpoje. Jei temperatūra iki vakaro nenukrinta, arba pakyla iki 38°C, gali būti, jog patyrėte rimtą šilumos smūgį, ir jums reikia gydytojų pagalbos

Itin retai

Kartais pasitaiko psichogeninio karščiavimo atvejų. Jis atsiranda iš baimės, didelių išgyvenimų. Padėti gali psichoneurologas.

Pavojinga

Jei po ūmaus virusinio susirgimo ar peršalimo atsirado dusulys, pakilo temperatūra, pila prakaitas, būtina pasirodyti gydytojui – greičiausiai, „užsidirbote“ plaučių uždegimą.
Jei kartu su karščiavimu atsirado pilvo skausmai, skubiai kvieskite gydytoją, gali prireikti chirurgo operacijos.

Egzotika

Ypač suneraminti karščiavimas turėtų tuomet, jei temperatūra pakilo kelionės metu arba iškart po jos. Tai gali būti pirmasis ženklas, jog prikibo kokia egzotiška infekcija.

Užsitęsęs karščiavimas

Pasitaiko, kad neaukšta temperatūra (37-38°C) laikosi ištisas savaites, ar net mėnesius. Tokią būseną būtina nuodugniai ištirti.
Kartais dėl užsitęsusio karščiavimo kalta būna endokrininė sistema, skydliaukė, gaminanti pernelyg didelį kiekį hormonų. Padėti gali endokrinologas.