Vandens, kaip ir kiekvieno kito skysčio, tankis priklauso nuo jo temperatūros. Kuo tankis didesnis, tuo lengvesnis skystis. Pats sunkiausias yra +4 C temperatūros vanduo – 1000 g litre. Todėl toks vanduo sėda į dugna. Visų vandesn telkinių dugne žiemą yra būtent tokia temperatūra, nes sunkiausias vanduo būna nusėdęs į dugną.
Verdančio +100 C temperatūros vandens tankis yra 960 g litre. Todėl verdančiame puode karščiausias vanduo būna pačiame paviršiuje.
O ledo tankis yra tik 917 g litre. Todėl sušalęs vanduo (ledas) yra kur kas lengvesnis už skystą vandenį ir plūduriuoja skysčio paviršiuje. (Istorija apie sušąlusius lede oro burbuliukus yra iš fantastikos srities.)
Pasakymas "Kuo tankis didesnis, tuo lengvesnis skystis." yra neteisingas. Tikriausiai susipainiojo autorius.
Tiesiog vanduo, šaldamas į ledą, plečiasi. Jo tankis mažėja ir jis tampa lengvesnis už skystą vandenį.
Ledas neskesta todel,kad saldamas jis susaldo savyje ir oro burbuliukus.Oro burbuliukai lengvesni uz vandeni,tad isstumia leda i pavirsiu-todel ledas ir neskesta.
