Mėnulis neturi atmosferos, nes jo traukos jėga per silpna išlaikyti dujų molekules. Greitai
judančios molekulės išlekia į kosmosą. Dujų molekulės laisvai juda gana dideliu greičiu. Temperatūrai kylant molekulės juda greičiau. Kad dujų molekulės sudarytų pastovią atmosferą, jų vidutinis greitis turėtų būti šešis kartus mažesnis nei vadinamasis tėkmės greitis. Žemei lengva išlaikyti atmosferą, nes arti jos tėkmės greitis yra 40 000 km/val. Mėnulyje tėkmės greitis yra vos 8500 km/val. Jo dienos temperatūra didesnė nei 100 laipsnių, todėl daugelio dujų molekulių greitis didesnis už šeštadalį tėkmės greičio, t. y.
maždaug 1400 km/val. Todėl Mėnulis negali išlaikyti atmosferos milijonus metų. Vis dėlto Mėnulis turi retą atmosferą, jos bendra masė yra maždaug 10 tonų. Ji sudaryta daugiausia iš vandenilio, helio, argono ir neono. Atmosferos molekulių atsiranda veikiant Saulės spinduliams ir vykstant radioaktyviųjų medžiagų skilimui Mėnulio viduje. Iš esmės tik vienas iš daugelio Saulės sistemos palydovų turi tankią atmosferą. Tai didžiausias Saturno palydovas Titanas, jo atmosfera tankesnė nei Žemės. Ją sudaro azotas ir šiek tiek metano dujų. Nors Titano traukos jėga yra šešis kartus mažesnė už Žemės, Titanas gali išlaikyti atmosferą, nes jo paviršiaus temperatūra - 180 laipsnių šalčio.
Titanas:
