Ne paslaptis, jog mėtoje jos specifines skonio savybes sukuria mentolis. Ši medžiaga naudojama arbatose, leduose, saldumynuose, dantų pastose ir skalavimo skysčiuose ir t.t. Mentolis - tai organinis alkoholis, kurio molekulė atrodo taip:

Gana paprasta organinė molekulė turinti vos vieną veikliąją grupę - alkoholio/ hidroksilo (OH).
Kad suprastume mentolio veikimą turėtume gerai apgalvoti visas žinias apie jį, kurias turime iš kasdieninio gyvenimo. Mentolio turinti guma/ ledinukai atvėsina burną. Mentolio turintys lašai nosiai - atvėsina nosies gleivinę. Mentolio turintys šampūnai ir dušo želės - atvėsina odą besiprausiant. Darosi akivaizdu, jog tai bus ne poveikis skonio receptoriams, kaip iš pradžių gali atrodyti, bet kreičiau termoreceptoriams (šalčio receptoriams).

Taigi taip ir yra. Mentolis chemiškai jungiasi prie tam tikrų šalčio nervinių galūnėlių, jos generuoja nervinį impulsą, kuris keliauja į tam tikras smegenų sritis, kurios analizuoja šį impulsą ir suvokia kaip šaltį. Būtent todėl temperatūra toje srityje nesumažėja. Teoriškai remiantis organizmo fiziologija - tos vietos temperatūra turėtų netgi padidėti, nes organizmas "saugodamasis nuo tariamo šalčio" - ims aktyviau aprūpinti tą sritį krauju ir skatins energijos išsiskyrimą, norėdamas tariamai atstatyti tos vietos kūno temperatūrą. Tai iš dalies yra tiesa, nes tuo galima pagrįsti kiniečių liaudies medicinos vaistų veiklumą su mėta - taikant tam tikroje kūno vietoje - suaktyvėja kraujotaka, o kartu ir spartėja gyjimas ar kova su ligos sukelėju.
Negana to, buvo įrodytas toks mėtos poveikis organizmui:
- Apsaugo nuo radiacijos poveikio gydant pacientus nuo vėžio
- Mėtos kvapas stiprina atmintį
Visiškai kita medžiaga esanti aštriuosiuose pipiruose sukelia "karščio" pojūtį lygiai tokiu pačiu mechanizmu!