Skiriamos dvi normalaus nakties miego fazės: aktyvusis (greitų akių judesių) ir lėtasis miegas. Kai žmogus yra aktyviojo miego fazėje, galima pastebėti, kaip po vokais greitai juda akių obuoliai.
Lėtojo miego yra keturios stadijos. Tik atsigulus, pamažu prasideda pirmoji stadija — snau-dimas arba negilus miegas. Tuomet raumenys atsipalaiduoja, o bioelektrinės smegenų bangos pulsuoja nereguliariai ir dažnai. Kas naktį tokia būsena paprastai pirmą kartą trunka nuo 30 sekundžių iki 7 minučių. Pereinant j antrąją stadiją — tikrojo miego. — kuri dažniausiai užima 20 procentų nakties, bioelektrinės bangos padidėja. Tada atmintyje gali šmėstelėti minčių ar vaizdų nuotrupos, bet miegantysis nesuvokia aplinkos ir nemato, net jei akys atmerktos.
Paskui prasideda trečioji bei ketvirtoji — gilesnio ir giliausio — miego stadijos. Tai vadinamasis delta miegas. Jo metu smegenų bioelektrinės bangos būna didžiulės ir lėtos. Tada pažadinti žmogų sunkiausia, nes daugiausia kraujo nukreipta į raumenis. Per delta miegą (dažniausiai trunkantį maždaug pusę nakties) organizmas atgauna jėgas, o vaikai auga. Svarbu suvokti, kad nepasiekus gilesnio delta miego stadijų tiek jaunuoliai, tiek suaugusieji kitą dieną greičiausiai jausis nuvargę. apatiški ar net prislėgti.
Kas atsitinka, kai šiuos svarbius pasikartojančius ciklus žmogus (savo ar ne savo noru) nuolat sutrikdo ir šitaip susikaupia miego skola? Jei nepertraukiamas miegas trunka keliomis valandomis mažiau, nei organizmui reikia, labiausiai sutrumpėja paskutinis, ilgiausias, aktyviojo miego tarpsnis, būtinas psichinei sveikatai. Sutrikus miego ritmui, kai daug kartų tik prisnūstama, dažniausiai nebepasi-neriama į gilų delta miegą, kurio būtinai reikia organizmui atsigauti.
