Jei žvaigždė išdegina savo kurą ir ima aušti, kodėl ji tiesiog nesusitraukia dėl gravitacijos ir tiek.
Nesuprantu, kodėl ji turėtų sprogti, lyg prikaupusi energijos, jei energiją ji būtent išeikvojo, o ne prikaupė. Iš kokios energijos ji sprogsta?
Pats procesas nėra toks paprastas, kaip pateikėte. Supernovos procesas yra kelių galimų "modelių", t.y. jis skirstomas į keletą skitingų tipų, kaip gali vykti žvaigždės "mirtis". Daugiau anglų kalba: čia.
Pats principas, kodėl vykstant žvaigždės kolapsui (griuvimui/ traukimuisi) susidaro sprogimas yra taip vadinama "branduolių sąlaja". Paprastai kalbant - branduolių susijungimas (lengvesni virsta sunkesniais). Cituojant wiki: " Šiam procesui įvykdyti reikalingi labai dideli energijos kiekiai, tačiau, kai tokia reakcija įvyksta, išsiskiria dar didesni energijos kiekiai, nei reikėjo sintezei prasidėti." Manau tai paaiškina iš kur pasibaigus žvaigždės energijai staiga atsiranda energija sprogimui.
Peržvelgus supernovų tipus,bus akivaizdu, jog žvaigždės baigtis nėra vien energijos išsekimo pasekmės. Baltosios nykštukės (white dwarf'ai) sprogsta, kai prisijungia kitos žvaigždės masę, tada ima pernelyg aktyviai produkuoti energiją ir tai baigiasi sprogimu. 
Pirmas kelias yra I (tiksliau Ia) tipo supernova.
Antras kelias yra II tipo supernovos schema.
Pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis yra termobranduolinės sintezės reakcija, kai 4 vandenilio branduoliai (protonai) susijungia ir sudaro helio branduolį. Bėgant metams vandenilio atsargos žvaigždėje senka ir galų gale pasibaigia. Priklausomai nuo žvaigždės masės toliau galimi keli scenarijai. Kadangi kalbame apie supernovas, tai kitų scenarijų neneagrinėsime. Taigi kai baigiasi atitinkamo dydžio žvaigždės gelmėse, nebelieka ekergijos, kuri atsvertų žvaigždės gravitaciją ir žvaigždė pradeda trauktis. Traukimosi energija sudaro sąlygas sintetintis didesnės masės atomų branduoliams. Kadangi tai įvyksta per keletą sekundžių (kosminiais masteliais tai yra labai greitai), išlaisvinama energija ištaško žvaigždės materiją įvairiomis kryptimis. Keletą dienų supernova spinduliuoja ryškiau nei visa galaktika.
Į klases supernovos skirstomos pagal tai klasei tipiškus parametrus: žvaigždės masę, evoliuciją, spektrą ir pan. Kai kurių tipų supernovos yra praktiškai vienodos, todėl naudojamos kosmoso atstumams matuoti (skaičiuoti).
