Varžtams galioja dešinės rankos taisyklė (labai panaši į tą, kuri naudojama fizikoje). Jei nykštys rodo norimą varžto judėjimo kryptį (į sieną ar lauk) - tai sulenkti kiti dešinės plaštakos pirštai rodo, į kurią pusę reikia sukti.

O taip yra padaryta ne be priežasties, o būtent dėl žmogaus rankos raumenų. Rankos atgręžiamieji raumenys (t.y. verčiantys ranką suktis link kūno, kai ji fiziologiškai nuleista žemyn) yra daug stipresni, nei rankos nugręžiamieji raumenys (verčiantys suktis ranką nuo kūno). Ranka atgręžiama pagal laikrodžio rodyklę, o nugręžiama prieš laikrodžio rodyklę. Įsukant varžtui paprastai reikia daug didesnės jėgos, nei jam išsukant - štai ir visa biologija varžtų įsukime. Žinoma ne mažiau svarbi priežastis buvo tiesiog įvesti vieną bendrą standartą visoje varžtų gamyboje.
Priežastis, kodėl stipresni rankos atgręžiamieji raumenys (sukantys ranką pagal laikrodžio rodyklę)- todėl, jog atgręžime dalyvauja dvigalvis žasto raumuo (musculus biceps bachii), kuris yra stipriausias rankos raumuo.