Ašaros - tai natūraliai gaminamas skystis sutepti akims ir palaikyti jas tinkamai drėgnas, saugoti nuo išdžiūvimo. Stiprios emocijos, išgyvenimai gali paskatinti ašarų gamybą ir rezultate sukeliamas verkimas. (rečiau verkiama iš džiaugsmo). Pasirodo, verkimo metu išskiriamos ašaros yra visai kitos cheminės sudėties, nei įprasto ašaros, skirtos akių drėkinimui. Verkiant ašarose daugiau baltyminių hormonų, enkefalinų (natūralus junginys mažinantis skausmą).
Ašarų liaukos padėtis (lacrimal gland):
Piešinėlyje matomas akies kampo susisiekimas (ašarinis nosies kanalas - lot. canalis nasolacrimalis) su nosimi, kuris ašaroms leidžia nutekėti į nosies ertmę (todėl verkiant pradeda bėgti nosis).
Pabrinkimas apie akis sukeltas sūrių ašarų atsiranda todėl, jog ašarose yra daugiau mineralinių medžiagų, o tai natūraliai verčia užsilaikyti vandenį audiniuose (dėl osmosinio slėgio - vanduo iš audinių pereina ten, kur daugiau tirpinio dalelių, t.y. kur daugiau mineralinių medžiagų).
Didesnis veido pabrinkimas gali būti dėl šios priežasties taip pat. Sūrios ašaros geriasi į odą, o dėl osmosinio slėgio iš aplinkinių audinių daugiau vandens pereina į druskingą odą - atsiranda patinimas.
Kitavertus, stipriai raudant dažnai intesyviai veikia veido raumenys (mimikos raumenys išreiškia skausmą, neapykantą ir pan.) - ilgai dirbant mimikos raumenims, jiems reikalingas geresnis aprūpinimas krauju - daugiau kraujo priteka į veidą - dėl to atsiranda veido raudonumas, gali prisidėti ir prie patinimo.
Emocinis veiksnys - dauguma emocijų (gėda, stiprus džiaugmsas, susinervinimas, nuoskauda) - verčia plėstis veido smulkias kraujagysles - tai prsideda prie paraudimo ir patinimo.
