Viskas, kas psichologiška, - kartu ir biologiška.
Verkimo metu dažnai jaučiamas "gumulas" gerklėje. Verkimas įprastu atveju yra dalis streso mechanizmo. Stresas - visuma apsauginių autonominių (nuo mūsų valios nepriklausančių) fiziologinių (t.y. visiškai natūralių) reakcijų, kuriomis žmogaus organizmas atsako į aplinkos pokytį (bet koks aplinkos pokytis sukelia stresą - tik ne visi vienodo lygio/ intensyvumo stresą).
Taigi iš kur tas gumulas?
Streso metu aktyviai dalyvauja simptainė nervų sistemos dalis (nemoksliškai sakant, ši nervų sistemos dalis reguliuoja dvi pagrindines funkcijas mūsų gyvenime - "instinktus" - pulk arba bėk). Būtent dėl to, jog simpatinė nervų sistema mus paruošia pulti arba bėgti - ji sureguliuoja kūno procesus taip, jog krauju būtų aprūpinami ypatingai stipriai būtini raumenys pulti arba bėgti, o taip pat smegenys. Tuo tarpu ji visai sulėtina net sąlyginai "išjungia" nebūtinus žmogaus organizmo procesus - pavyzdžiui virškinimo sistemos aktyvumą (t.y. ši sistema mažiau aprūpinama krauju ir automatiškai - ji sunaudoja mažiau deguonies, mažiau energijos). Kaip ir minėjau taip yra tik todėl, kad virškinimo sistema nebūtina "pulti arba bėgti".
Negana to, jog simpatinė nervų sistema aprūpina krauju raumenis - ji taip pat aktyvina kvėpavimo sistemą - paruošia mus gausiam apsirūpiniui deguonimi puolimo/bėgimo metu. Viena iš kvėpavimo sistemos funkcijos skatinimo dalių - plačiai atverti kvėpavimo taku - t.y. plečiant balso angą (ji yra tiesiai po antgerkliu) - t.y. ta vieta, kurioje nuo ryklės prasideda kvėpavimo takai.
Nebūtina verkti - užtenka jausti didžiulį gailestį, liūdesį, sielvartą - ir simpatinė nervų sistema jau aktyvuojasi ir jūs taip pat jusite gumulą.
Pažymėta glottis piešinyje: (anatomiškai maždaug ten kur yra "adomo obuolys")

Steso metu isiaktyvinusią simpatinę nervų sistemą ima slopinti po truputį parasimpatinė nervų sitema. Jos pagrindinė funkcija yra priešinga: ilsėkis ir virškink. Tai lyg apsauginis organizmo mechanizmas streso metu, jog nebūtų visiškai išbalansuota organizmo harmonija. Parasimpatinė sistema skatina seilių rijimą, virškinimo sistemos aktyvumą. Tam kad nuryti - balso anga turi būti susitraukusi šiek tiek, kad antgerklis galėtų uždaryti įeigą į kvėpavimo takus ir seilės nepatektų į juos - o nueitų į stemplę ir į skrandį. Tačiau savaime suprantama verkimo metu balso anga kurį laiką vis dar priešinasi dėl streso ir bando išlikti atvira.
Ši kova tarp balso angos bandymo susiaurinti ir išplėsti - sukelia tą gumulo jausmą gerklėje. T.y. kova tarp simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos funkcijų.
Šiek tiek apie tai anglų klaba galima rasti čia ir čia.
Po Kim Jong Il'o mirties verkiantys šiaurės korėjiečiai: (įrodo kaip nevalingas funkcijas (verkimą) gali sukelti neteisinga pasaulio deliuzija, įkalta išorinės aplinkos žmogui į sąmonę)