Čiaudėjimas – tai kraštutinė kvėpavimo forma. Nevalingas nosiaryklės atsakas į nosies gleivinės dirginimą. Dirgikliai gali būti įvairūs svetimkūniai arba alergenai. Kai čiaudime, oras su jėga iškvepiamas per nosies ertmę. Čiaudime tam, kad pašalintume svetimkūnius iš savo organizmo. Įkvėpus dulkių, mažos dalelės sudirgina nosį ir sukelia čiaudulį. Lygiai taip atsitinka, jei peršalame arba kamuos alergija. Kadangi aplinkui sklando gausybė dirgiklių, tai nosiai ir imuninei sistemai tenka pasirinkti, kuriuos būtina pašalinti čiaudėjant, o kurių ne.

Kai kurie žmonės čiaudi išėję į šviesą. Toks čiaudulys vadinamas fotiniu refleksu. Šis refleksas gali būti paveldėtas – taigi jei bent vienas iš tėvų turi fotinio čiaudulio refleksą, vaikas turi 64 proc. tikimybę jį paveldėti.

Yra dar ir kitų čiaudulio priežasčių. Pipirai ir kiti stiprų kvapą skleidžiantys produktai, kaip amoniakas arba aštrieji pipirai, nedirgina mūsų uoslės ar skonio pojūčių. Tačiau sureaguoja skausmo receptoriai, kurie mus apsaugo, kad neįkvėptume ko nors kenksmingo.

Kai kurie žmonės linkę čiaudėti rytais, ką tik pabudę. Įdomu tai, kad jiems gali padėti į lovą patiekti pusryčiai. Šiuo atveju čiaudulys yra organizmo reakcija į rytinę vėsą. Išgėrus puodelį karštos kavos ta vėsa nebetrukdo.