Tiksliai nežinoma.

Viena teorija teigia, kad rąžydamiesi pažadiname kūną ir smegenis. Miegant širdis plaka lėčiau, kraujospūdis sumažėja, plaučiai susitraukia, o raumenys atsipalaiduoja. Anksti ryte suskambus žadintuvui, kūnas turi pabusti. Rąžydamiesi pažadiname raumenis, išplečiame plaučius ir priverčiame kraują greičiau tekėti. Jis perneša daugiau deguonies ir pašalina po nakties užsilikusias nereikalingas medžiagas. Be to smegenys gauna signalą liautis miegojus – pabusti.

Rąžomės ne tik rytais. Dažnai rąžomės, kai kūnas ilgą laiką būna toje pačioje padėtyje. Kai kurie mokslininkai mano, kad rąžomės norėdami pajusti savo kūną ir jo padėtį erdvėje.

Rąžosi suaugusieji, vaikai, embrionai, taip pat gyvūnai. Žuvys ištiesia ir pakrutina pelekus, šunys bei katės ištiesia priekines letenas į priekį ir išriečia nugarą, o vištos ištempia kaklą ir vieną koją ar sparną. Kadangi šis reiškinys būdingas ir žmonėms, ir gyvūnams, dauguma mokslininkų sutaria, kad jis reikšmingas, tačiau aiškina jį skirtingai.