Geras klausimas ir tikrai vertas išsamesnio komentaro.
Gyvačių nuodai - tai ypatingai modifikuotos seilės, gaminamos specifinių liaukų (tam tikrose gyvačių rūšyse). Šiuose nuoduose dažnai būna ne viena pavojinga medžiaga (vadinama toksinu) - t.y. tos pačios vienos gyvatės nuoduose gali būti kelios mūsų organizmui pavojingos medžiagos, kurios nėra vienodos.
Jei mes tiesiog nurytume gyvatės nuodus (patektų į virškinamąjį traktą) - jie nesukeltų jokio didelio pavojaus. Būtent todėl gyvatės nuodai iš tiesų yra toksinai (veikia tik patekę tiesiai į kraują/ audinius), o ne tikri nuodai.
Visi gyvačių nuodai skirstomi į įvairias grupes. Pagal veikimo cheminę struktūrą ir veikimo mechanizmą:
a) Baltymai
b) Fermentai
c) Junginiai žalojantys ląsteles (citotoksiniai)
d) Neurotoksinai
e) Koaguliantai (krešėjimą sukeliantys) ir antikoaguliantai (krešėjimą stabdantys)
Kai kurių junginių pavyzdžiai:
Fosfodiesterazė - fermentas ardantis ciklinius nukleotidus (cAMP ir cGMP) - tiksliau nutraukia juose esantį fosfodiesterinį ryšį. Sumažėja šių signalinių nukleotidų ir yra stabdomi įvairūs procesai. Pirmiausia pažeidžia širdį - krenta kraujo spaudimas.
Fosfolipazė A2 - kaip galima spręsti iš pavadinimo, šis fermentas ardo ląstelės membranos fosfolipidus. T.y. jis galėtų pažeisti visas ląsteles, bet kadangi nuodai patenka dažniausiai į kraują - jis pirma ardo eritrocitus - sukeliama hemolizė (procesas, kai suyra eritrocitų membrana ir hemoglobinas iš jų vidaus patenka į kraujo srovę). Hemolizė pavojinga tuo, jog didelis kiekis hemoglobino kraujyje sukelia alergines reakcijas, o taip pat sumažėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Fosfolipidų dvisluoksnis sudarantis ląstelės membraną:
Hemolizės procesas:
Hialuronidazė - fermentas ardantis jungiamojo audinio taprląstelinę medžiagą (pirmiausia hialurono rūgštį). Dėl suardytos tarpląstelinės medžiagos nuodai greičiau skverbiasi į audinius, greičiau pasiekia kraujotaką.
Amino rūgščių oksidazės - fermentas oksiduojantis įvairias aminorūgštis. Pavojinga tuo, jog jis oksiduoja įvairias amino rūgštis, esančias baltymuose (ypač fermentuose), taip pat kai kuriuos hormonus - visumoje ardomos įvairios biocheminės reakcijų sistemos žmogaus organizme, nebevyksta normalus fiziologinių procesų reguliavimas.
ATPazė - fermentas ardantis ATP (ląstelių energijos molekulė) ir paverčia į ADP (t.y. atskeliama viena fosfato grupė). Paprastai tariant - šis fermentas "atima" ląstelių energiją, jos negali atlikti savo veiklos tinkamai.
Toksinaii - visi gyvačių toksinai dar skirstomi į dvi grupes:
a) Neurotoksinai - jie pažeidžia nervų sistemą - atakuoja nervines ląsteles (neuronus), dažniausiai jų membranose esančius jonų kanalus. Taip sutrikdamas nervinio impulso perdavimas - sutrikdomi įvairūs refleksai ir visa, kas susiję su nervine veikla.
b) Citotoksinai - tiesiogiai pažeidžia įvairias ląsteles. (Išskiriamos dar trys smulkesnės rūšys: fosfolipazės, kardiotoksinai (pažeidžia širdies ląsteles) ir hemotoksinai (pažeidžia kraujo ląsteles)).
Beje pati nuodingiausia gyvatė pasaulyje yra ne karališkoji kobra, o angl. Inland Taipan
Gyvačių nuodai nėra vienodi, bet dauguma jų paralyžuoja nervų sistemą, širdies raumenis ir pažeidžia kraujo cirkuliavimą. Taip pat gyvačių nuodai ardo baltymus. Gyvačių nuodai gali sukelti kraujo išsiliejimą, tapti trombų susidarymo priežastimi.
Karališkos kobros nuodai paralyžuoja kvėpavimą ir per 15 min žmogų ištinka mirtis.
