Arbitražas atsirado kaip alternatyva teismo procesui. To priežastis buvo
egzistuojantys teismo proceso trūkumai, dalis kurių buvo labai dideli.
Pagrindiniai teismo proceso trūkumai:
1) Formalizmas. Visas teismo procesas yra detaliai sureglamentuotas teisės
normomis. Yra labai formalių reikalavimų, kurių laikytis privaloma. Bylos
dažniausiai pralaimimos vien dėl formalių taisyklių nesilaikymo.
2) Ilgi bylinėjimosi terminai.
3) Dideli bylinėjimosi kaštai (žyminis mokestis ir kt. teismo išlaidos).
bylinėjimosi kaštai (žyminis mokestis ir kt. teismo išlaidos).
4) Ginčą nagrinėjantys asmenys. Teismo procese ginčo šalys negali
pasirinkti ginčą nagrinėjančių asmenų, šalys negali įtakoti jų priimamo
sprendimo.
• Arbitražas – tai ginčo sprendimo būdas, kuomet dviejų šalių ginčą
sprendžia ne valstybės teismas, bet privatūs asmenys (arbitrai). Tai
teismo proceso priešybė. Arbitražas – tai privačių asmenų privataus ginčo
sprendimas privačiame procese. Tai dažniausiai pasitaikanti arbitražo
samprata.
• Arbitražas – tai arbitras arba arbitrai, kurie nagrinėja konkretų ginčą,
t.y. arbitražo teismas, arbitrų kolegija.
• Arbitražas – tai nuolatinė arbitražo institucija, t.y. juridinis asmuo,
kuris yra įsteigtas tam tikrai specialiai veiklai, paslaugoms teikti.
Tokia institucija padeda šalims susirasti arbitrus, patalpas, dokumentus.
Tokias institucija kuria kiti juridiniai asmenys. Taigi šia prasme
arbitražas – tai nuolatinė institucija, kuri teikia paslaugas.
