Autizmas yra vis dažniau diagnozuojamas sutrikimas. Mokslininkai šį sutrikimą vadina mūsų civilizacijos kasyklų kanarėlėmis - vaikai turintys genetinį polinkį į autizmą pirmieji pajunta tai, kas kenkia visiems žmonėms

Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.

Autizmas turi stiprų genetinį pagrindą, nors autizmo genetika yra sudėtinga, ir neaišku, ar sindromas yra paaiškinamas daugiau multigeno sąveikomis, ar priskiriamas prie retų genetinių pokyčių. Retais atvejais autizmo priežastis yra gimdymo metu patirtos traumos. Kiti priežasčių aiškinimai, pvz., skiepijimu vaikystėje, yra prieštaringi, pvz., vakcinų hipotezei trūksta įrodymų. Manoma, kad autizmą sukelia genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Autizmo sindromu serga apytiksliai 6 iš 1000 žmonių. Berniukams sutrikimas nustatomas apytiksliai keturis kartus dažniau negu mergaitėms

Tėvai paprastai pirmuosius ženklus pastebi po dvejų vaiko gyvenimo metų. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo. Gera žinia yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti - beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui. Priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės. Jų pažanga gyvenime tikriausiai bus kiek lėtesnė, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, sukurti šeimą, siekti išsilavinimo, karjeros.