Vienas iš kraupiausių šiandien tebestovinčių miestų vaiduoklių — Hašimos sala Japonijoje, kur kadaise gyveno uždara akmens anglies kasyklų darbuotojų bendruomenė. Sala intriguoja ne tik faktu, kad prieš kelis dešimtmečius joje buvo užfiksuotas didžiausias pasaulyje žmonių tankumas, bet ir istorija bei tuo gąsdinančiu apleisto betoninio miesto veidu, kuris praplaukiančių laivų keleivius šiurpina jau daugelį metų.
Hašima salos istorija yra puikus atspindys tų chronologinių pokyčių, kurie Japonijos energetikos politikoje vyko XX a. Dar prieš porą šimtmečių Hašimos (jap. Hashima), dar vadinamos Gunkandžima (jap. Gunkanjima), sala buvo nedidelis, 15 km nuo žemyno nutolęs uolėtas rifas, stūksantis greta 505 panašių negyvenamų salų Nagasakio prefektūroje. Lemtingą vaidmenį Hašimos istorijoje suvaidino gamtos resursai — akmens anglys, kurias pirmieji atrado ir buitinėms reikmėms pradėjo naudoti kaimyninės Takašimos salos gyventojai. Sparčiai didėjant akmens anglies paklausai, anglų pirklio T. B. Gloverio dėka 1869-ųjų balandį Takašimoje buvo atidaryta pirmoji Japonijoje anglies kasykla. Nemažai didelių užsienio laivybos kompanijų į tai žiūrėjo gana skeptiškai, nepasitikėdami saloje išgaunamos akmens anglies kokybe, tačiau laikui bėgant anglies kasyba tapo be galo produktyviu ir pelningu verslu, dariusiu įtaką visos Japonijos ekonominei situacijai.Pamažu atsirado poreikis kasyklas plėsti ir tobulinti greta esančiose salose. Ne išimtis buvo ir mažytė uolėta bei atšiauri Hašima, kurioje pirmoji kasykla pradėjo veikti 1887 m., o ją atidarius saloje apsigyveno ir pirmieji gyventojai. Hašima per rekordinį septyniasdešimties metų laiką iš negyvenamos salos tapo gausiausiai visame pasaulyje apgyvendinta vietove.
Hašimos „klestėjimo“ laikotarpio pradžia galime laikyti 1890 m., kai salą už 100 000 jenų iš jos savininkų — Fukahori šeimos, perpirko industrinės ekonomikos gigantas — korporacija „Mitsubishi“. Po penkerių metų kompanija saloje įkūrė pirmąją 199 m gylio vertikalią šachą, kuri leidosi į kasyklas, esančias žemiau jūros dugno, o 1898 m. buvo iškasta ir antroji šachta. Saloje įsigalėjęs feodalizmas naujuosius Hašimos gyventojus pavertė bežemiais ir beturčiais savo šalies industrijos vergais. Naftai pakeitus anglis, visas Japonijos anglių kasyklas, įskaitant ir Hašimą, pradėta uždarinėti. Po 84-erius metus trukusių darbų, per kuriuos buvo išgauta apie 16,5 milijonų tonų akmens anglių, 1974 m. sausio 15 d. „Mitsubishi“ oficialiai paskelbė, kad kasykla uždaroma. Didžiausia visų laikų bendruomenė, gyvenusi tokioje mažoje teritorijoje, išsikraustė neregėtai greitai — paskutinis salos gyventojas ant laivo denio žengė balandžio 20 d. Taigi visi išsikraustė per tris mėnesius. Nuo to laiko saloje niekas nebegyvena.
