Rankiniai ginklai skirstomi į šaltuosius ir parakinius. Įdomiai suformulavai klausimą, nes:
Parakiniai ginklai atsirado XIV-XV a., išradus paraką. Pagrindinės parakinių ginklų grupės – šaunamieji ginklai (patranka, arkebūza, muškieta, pistoletas), raketos, granatos, minos.
Šiam klausimui turėtų būti priskirti ir šie trys ginklai: raketos, granatos, minos. Taip pat yra ir nerankinių ginklų. Na, raketos iš esmės iššaunamos, minos, mano manymu, ir yra minos. Taigi, pagal paskirtį granatos skirstomos į:

• prieštankines (fugasines, kumuliatyvines);



• priešpėstines (skeveldrines, skeveldrine - fugasines);

  
  
  

  o gynybinės paskirties (didesnis užtaisas, daugiau skeveldrų, išsilaksčiusios skeveldros padengia didesnį plotą);

  
  
  

  o puolamosios (silpnesnis užtaisas, mažesnis skeveldrų skaičius ir padengimo plotas);




• padegamąsias;




• specialios paskirties:

  
  
  

    o dūmines;
  
    o apšviečiamąsias;
  
    o signalines;
  
    o šviesos ir triukšmo;
  
    o dujines;
  
    o kitos.
  
  

Kaip bebūtų, bandau atsakyti kuo išsamiau.

Šaltieji ginklai pagal kaunamąjį principą skirstomi į šias grupes:
1. Smogiamieji (triuškinamieji) ginklai (lazda, kuoka, vėzdas, buožė, spragilas, blokštas, rimbas) – jų kaunančioji dalis yra buka, žeidžia traiškydama arba kontūzydama.

1. Duriamieji ginklai (stiletas, ietis, rapyra, končiaras). Jų kaunančioji dalis yra duriantis antgalis arba geležtė.




2. Kertamieji ginklai (įvairūs kalavijai, mačetė, kirvis, kovos dalgis, čakra). Jų kaunančioji dalis yra ašmenys, kuriuos turi ginklo geležtė ar galva arba pats ginklo „kūnas“ (pvz., čakros).




3. Kaustantys ginklai (lasas, kovos tinklas) – priešininkas sukaustomas jo kūną apvejant lanksčiomis ginklo dalims.




4. Kombinuoto veikimo ginklai – jie veikia derindami kelis žeidimo būdus. Pvz., lenktas kardas ar jataganas derina tris kovimo galimybes – kirtimą, dūrimą, pjovimą. Nors, iš tikrųjų, daug ginklų rūšių leidžia naudoti kelis kovimo būdus. Daugelis kalavijų tinka tiek kirsti, tiek durti (o kertant su patraukimu kalavijas ir pjauna). Akinakas, gladijus ir ragotinė skirti durti, bet jais galima ir kirsti.

Pagal veikimo nuotolį jie skirstomi į:

1. Kirstynių ginklai – jais kaunamasi juos nuolat laikant rankose. Tai durklas, kalavijas, kirvis, ietis, buožė, plunksnius, čekanas, alebarda ir daug kitų ginklų.




2. Svaidomieji ginklai – jie sviedžiami tiesiogiai į taikinį ir kovimo momentu jie skriedami smogia. Tai akstis, svaidomasis peilis, tomahaukas, bumerangas, tiesiog akmuo… Svaidomuosius ginklus varo žmogaus raumenų perduota energija, kuri nėra sukaupiama kokiame nors pavidale.




3. Šaunamieji ginklai – jie (lankas, arbaletas, svaidyklė) paleidžia tam tikrą sviedinį (strėlė, akmuo), kuris ir kauna taikinį. Sviedinio paleidimui naudojama ne tiesioginė žmogaus raumenų energija, o sukaupta energija. Lankas ir arbaletas naudoja sulenkto lanko potencinę energiją, svaidyklė – ratu skriejančio akmens kinetinę energiją (kuri kaupiama greitinant sukimą). Pagal klausimą šis trečiasis punktas turėtų būti atmestas.

Masinio naikinimo ginklai:
1. Cheminis
2. Branduolinis
3. Biologinis

P.s. Galbūt kažką pamiršau paminėti arba tiesiog nesigilinau, tarkim, į kardų skirstymą. Manau, šį klausimą buvo galima užduoti ir aiškiau :)

atsakė prieš 2 metus

LaurynasCe