Žemės šiluminė energija – viena iš atsinaujinančios energijos rūšių.
Lietuvoje ji jau naudojama privačiame sektoriuje iš negiliai (iki 100 m) slūgsančių vandeningųjų sluoksnių Vilniuje ir Klaipėdoje (instaliuotas galingumas – 0,114 MWt). Geoterminės energijos šaltinis yra žemės gelmėse ir nuolat atnaujinamas radioaktyviųjų elementų (urano, radžio, torio ir kt.) skilimo energija bei mantijos šiluma iš vidaus ir Saulės energija iš viršaus.
Žemės energija naudojama labai įvairiai. Ji gali tenkinti centralizuotų ir pavienių vartotojų poreikius, suteikti jiems komforto ir nekenkia aplinkai. Žemės energiją galima paversti šiluma arba elektra, rasti būdų kompleksiškam hidrosferos išteklių pritaikymui, ypač gydymo, poilsio ir sveikatos profilaktikos srityje, žemės ūkyje (daržininkystė, žuvivaisa, linų perdirbimas, grūdų ir šieno miltų džiovinimas ir kt.), pramonėje (žuvų, medienos, vaisių ir daržovių džiovinimas ir kt.), plentų ir kelių, lėktuvų kilimo ir tūpimo takų sniegui, ledui tirpinti. Žemės energijos išteklių išgavimas susijęs su karštomis sausomis uolienomis, karštu požeminiu vandeniu, žemos temperatūros požeminiu ir gruntiniu vandeniu, gruntu (dirvožemiu).
Žemės šilumą galima naudoti taikant šilumos siurblius: šaltinis – šilumokaitis – šilumos siurblys – vartotojas. Aukštatemperatūrę Žemės šilumą galima naudoti per šilumokaičius tiesiogiai: šaltinis – šilumokaitis – vartotojas.
Geoterminę elektros energiją galima gauti iš karštų sausųjų uolienų, slūgsančių Vakarų Lietuvoje 2,5–4,5 km gylyje. Jų temperatūra turėtų būti 100–145 °C. Geoterminę elektros energiją taip pat galima gauti ir naudojant šilumos siurblius.
Geologijos ir geografijos instituto profesorius, Geoterminės asociacijos garbės pirmininkas Povilas Suveizdis VE sako, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.
"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti. Deja, iki šiol veikė tik Klaipėdos geoterminė jėgainė, o ir pastaroji atsidūrė sudėtingoje padėtyje", - sako profesorius.
Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai - Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
Pasak Klaipėdos geoterminės jėgainės (UAB "Geoterma") direktoriaus Alfonso Bičkaus, vienintelis sunkumas yra tai, kad Lietuvoje nėra fontanuojančių, kaip Islandijoje ar Italijoje, geoterminio vandens šaltinių, tad reikia daryti gręžinius ir kelti vandenį į paviršių.
Anot profesoriaus P. Suveizdžio, ypač palanki situacija išgauti geoterminę energiją yra besibaigiančiuose naftos gręžiniuose. Pavyzdžiui, Vilkyčiuose "atgaivinus" du buvusius naftos gręžinius gautas gausus 43 laipsnių geoterminio vandens debitas. Beje, dar 2005 metais viena didžiausių Lietuvos naftos gavybos bendrovių "Geonafta" buvo informavusi apie ketinimus iš tokių telkinių išgauti geoterminę energiją ir gaminti elektrą bei šilumą.
