Pasiutligė (lot. rabies) - viruso sukelta infekcinė liga.
Taigi ligos priežastis yra virusas. Virusai, kaip ir visi organizmai, turi savo klasifikaciją (rūšis, gentis ir t.t.). Pasiutligės virusas iš tiesų yra ne vienas konkretus virusas, o visa virusų gentis - *Lyssavirus*'ai. Jų nešama genetinė informacija yra RNR (ribonukleininė rūgštis; kiti virusai turi DNR). Viruso ilgis siekia 180 nm ir jis yra kulkos formos.

Paveikslėlyje geltonu punktyru pažymėtas viruso turinys yra ne kas kita kaip RNR. Virusas patekęs į žaizdą jungiasi prie ląstelių plazminių membranų molekulių (vadinamų receptoriais). Prisijungęs prie receptorių virusas "suklaidina" ląstelę, nes jos mechanizmai ima ir sudaro nedidelę puslytę, kuri perneša virusą per membraną į ląstelės vidų. Tik patekęs į ląstelės vidų dėl žemo pH suyra viruso puslelė ir apvalkalas (paveikslėlyje šviesiai mėlynas "lipi bilayer"). Viruso genetinė medžiaga (RNR) patenka į užkrėstojo ląstelę. Žmogaus ląstelė negali atpažinti, jog tai svetima genetinė medžiaga ir tiesiog ima ją kopijuoti, t.y. vykdyti transkripcija (kaip nuosavą). Kai prigaminama daug viruso RNR, tada pagal tą RNR žmogaus ląstelė taip pat negalėdama atskirti ima gaminti viruso baltymus (mėlynos, raudonos, žalios molekulės piešinėlyje). Kai jų pasigamina pakankmai daug, tada bendrai prigaminta viruso RNR ir baltymai ir jungiami į naujus pavienius virusus - "kulkas". Kurios dažniausiai praplyšus ląstelės membranai patenka į audinius ir jungiasi prie kitų ląstelių. Schema:

Šioje fazėje ligos metu mes galima matyti paraudusią odą, patinimą, skausmą, lokalų karščiavimą.
Liga pasidaro pavojinga iškart, kai virusas prisijungia prie nervinės ląstelės. Nervinė ląstelė turi ilgas ataugas, kuriomis virusas tiesiog nunešamas tiesiai į smegenis (dėl specifinio nervinių ląstelių ataugų transporto). Taigi virusas pasiekia galvos ir nugaros smegenis (centrinę nervų sistemą).
Nervinių ląstelių ilgos ataugos, kuriomis virusas ypatingai greitai pasiekia centrinę nervų sistemą:

Iš smegenų virusas kitomis skaidulomi pasiekia visus kitus organus (smgeneys suveikia kaip stotis iš kurios virusas gali išvykti bet kuria kryptimi). Būtent todėl virusas labai greitai pasiekia seilių liaukas, ten dauginasi ir gausiai kaupiasi seilėse - todėl užsikrečiama įkandus pasiutlige sergančiam žmogui/ gyvuliui.
Pagrindiniai simptomai atsiranda būtent dėl viruso dauginimosi smegenyse ir smegenų ląstelių pažeidimo.
Ankstyvi simptomai ir požymiai:
a) Į peršalimą panašūs simptomai (2-12 savaičių trunka) -bendrieji simptomai)
b) Karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas
Tolesni simptomai:
a) Paralyžius
b) Nemiga (insomnia)
c) Pasimetimas/ sutrikimas
d) Paranoja
e) Haliucinacijos
f) Hidrofobija - vandens baimė
g) Kartais net aerofobija (oro baimė)
h) Per didelis seilių ir ašarų skyrimasis, negebėjimas kalbėti - taip pat dėl hidrofobijos.
Manoma, jog specifinis simptomas kaip hidrofobija atsiranda dėl to, jog apatinio žandikaulio ir ryklės raumenys tampa paralyžuoti - žmogus negali nuryti (bijo gerti, kaupiasi seilės, negali kalbėti - bet jį labai kankina troškulys).
Mirtis po 2-10 dienų nuo pirmųjų simptomų.
2005 metais pirmasis žmogus išgyvenęs pasiutligę dėl tinkamo gydymo (nors šis žmogus nesiėmė profilaktinių priemonių iškart po įkandimo). Vienintelis būdas išvengti ligos - iškart po gyvulio įkandimo vykti į ligoninę atlikti kraujo tyrimus ir imti vartoti antivirusinius medikamentus. (to nedarant išgyventi praktiškai neįmanoma, neskaitant atvejo 2005 metais).
Asmuo kankinamas pasiutligės: