Grėsmių kyla abiem atvejais. Net ir pati didžiausia meilė kada nors išblėsta, nors, teisingiau būtų sakyti, kad išblėsta aistra. Pamažu meilės ryšys įgyja kitokią kokybę, kurią lemia prieraišumas, artumas, bendrų interesų sąsajos. Meilė įgyja kitokį pavidalą. Materialiais poreikiais grindžiamai santuokai, manyčiau, pavojų kyla vis dėlto daugiau. Vienas svarbiausių dalykų, padedantis mums šiame pasaulyje jaustis saugiems ir stipriems, yra ryšys su kitu žmogumi. Emocinis artumas padeda mums judėti į priekį ir drauge išsaugoti santuoką. Jei nėra emocinio ryšio, santykiai anksčiau ar vėliau nutrūksta. Svarbiausias dalykas mūsų gyvenime yra prisirišimas. Anksčiau manyta, kad svarbiau seksualinis po-traukis, instinktai, bet šią nuostatą paneigė tyrimai, kurių metu buvo stebima, kaip vieni prie kitų prisiriša žmonės ir gyvūnai. Kad išliktų šeima, reikia stipraus dvasinio ryšio. Šį ryšį sukuria kažkas kita - ne materialūs poreikiai. Vadovaujantis materialiais poreikiais sukurta šeima arba išyra, arba žmones santuoka sieja tik formaliai - jie gyvena kas sau. Vargu ar tai galima vadinti santuoka.

Truputį papildysiu... Kartais žmonės susituokia dėl mainų. Labiausiai paplitusios priežastys - išteku už tavęs (arba vedu tave), bet už tai tu man duosi pinigų (ryšius, kitą gyvenimo lygį, galimybę bendrauti su aukštesne visuomenės kasta, galimybę kilti karjeros laiptais ir t.t.). Tai gali būti susipynę su meilės žodžiais, bet apskritai abu proceso dalyviai puikiai supranta, kad tikra meile čia nė nekvepia. Tokios santuokos grėsmė - sutuoktinis nepuoselėja aistringų jausmų. Iš kur tokioje situacijoje jie gali imtis...