Nors degalų kainoms mūsų šalyje tiesioginę įtaką daro tarptautinėse rinkose susidariusi padėtis, bet yra vietinių aspektų, lemiančių, jog kainos Lietuvoje būna didesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Atmetus skirtingų akcizų dydžius Baltijos valstybėse, didelę įtaką turi mažmeninių degalinių tinklų konkurencijos lygis bei jų sugebėjimas atitinkamai nusistatyti palankesnius antkainius.
Didesnio degalų atpigimo reiktų laukti tik tuo atveju, jei stipriau pakistų bent vienas iš pagrindinių jau minėtų didmeninei naftos kainai įtaką darančių veiksnių. Žvelgiant realiai akcizai Lietuvoje tik didės, naftos produktų paklausa mūsų šalyje greičiausiai liks stabili, o kainų mažėjimo tendencijas gali lemti nebent nukritusios žaliavinės naftos kainos.
Degalų kainas teoriškai lemia trys pagrindiniai veiksniai: pasaulinės žaliavinės naftos kainos, naftos produktų paklausa bei pasiūla ir skirtingi kiekvienoje valstybėje taikomi akcizai. Aišku, be šių veiksnių, dar yra daugybė papildomų, tačiau ne mažiau svarbių sąlygų, lemiančių degalų kainas: valiutos kurso svyravimai, orų sąlygos, vartotojų įpročiai, importo ir eksporto galimybės, konkurencija tarp degalų pardavėjų ir kitos.
Iš išvardytų veiksnių matyti, kad degalų kainoms įtakos gali turėti bet kuri naftos pramonės grandinės dalis. Tad kainų didėjimas priklauso ne vien nuo "Mažeikių naftos" ar degalinių operatorių priimamų sprendimų. Apskritai naftos pramonėje laikomasi nuomonės, kad naftos perdirbimo gamyklos yra kainų priėmėjos, o jų veiklos rezultatą daugiausia lemia naftos perdirbimo marža. Ji parodo skirtumą tarp iš vieno barelio žaliavinės naftos pagamintos produkcijos pardavimo kainos ir vieno barelio žaliavinės naftos pirkimo kainos.
Mūsų regionas išsiskiria tuo, kad jame keliami dideli parduodamo dyzelino kokybės reikalavimai, o ne visos perdirbimo gamyklos spėja modernizuoti savo įrenginius. Dėl to natūraliai atsiranda dyzelino trūkumas. Sunkumų kyla dar ir dėl to, kad naftos perdirbėjos Centrinėje ir Rytų Europoje yra stipriau sutelkusios savo veiklą į benzino, o ne dyzelino gamybą.
Neįtraukiant akcizų dydžio, kuris dyzelino paprastai yra mažesnis nei benzino, dyzelino kainos visoje Europoje yra didesnės už benzino. Labiausiai dėl tokios susidariusios padėties turėtų laimėti tos naftos perdirbimo bendrovės, kurių technologiniai pajėgumai leidžia pagaminti santykinai daugiau dyzelino, nes jo perdirbimo marža, priešingai nei benzino, šiuo metu yra rekordiškai didelė. Tad tokios naftos perdirbimo bendrovės, kaip lenkų "PKN Orlen", vengrų MOL ar turkų "Tupras", turėtų sulaukti geresnių nei praėjusiais metais veiklos rezultatų.
Atitinkamai ir šių bendrovių akcijos turėtų sulaukti didesnio investuotojų dėmesio, kuris šiuo metu labiausiai krypsta į pirmąją naftos sektoriaus grandinę – naftos gavybos bendroves, kurių veiklą teigiamai veikia rekordiškai kylančios naftos kainos, o jų akcijos yra labiausiai brangstančios pasaulio akcijų biržose
aš nemanau, kad akcizas svarbiausias, nes jeigu jį sumažintų, kainos nukristų, bet ne tiek, kiek kris akcizas . tai čia kalbu apie benziną... su dyzelinu kitaip - čia įtakos turi ir kainos kaimyninėse šalyse.
