Delfinų terapija

Nuo 2001 metų Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume vyksta ypatingas vaikų ir delfinų bendravimas. Mintis, kad delfinai gali ne tik džiuginti žiūrovus, bet ir padėti jiems, kilo ilgamečiui muziejaus direktoriui ir įkūrėjui Aloyzui Každailiui. Juolab, kad pasaulyje šis terapijos metodas sėkmingai taikomas jau daugiau kaip trisdešimt metų.

Taip pat naudojami karuose ir armijoje

Šių gyvūnų karinė karjera žmonijos istorijoje yra ne tik viena trumpiausių, bet ir viena nešlovingiausių.
Prieš keturis dešimtmečius JAV karinis jūrų laivynas pradėjo slaptą projektą, norėdamas ištirti delfinų fiziologiją ir pritaikyti ją kuriant povandeninius laivus, raketas ir torpedas. Tačiau pamažu delfinus buvo pradėta mokyti prie priešo laivų pritvirtinti sprogmenis ir pasiklausymo aparatus, padėti narams surasti ir iš vandenyno gelmių iškelti brangius ginklus. Beje, maždaug tuo pat metu panašią programą Juodojoje jūroje pradėjo vykdyti ir Sovietų sąjungos karinės pajėgos. 1970 metais JAV karinis jūrų laivynas orkas mokė gabenti sprogmenis. Buvo manoma, kad gyvūnas, galintis iki 7 tonų sveriančius svorius tempti keletą mylių, galėtų iki priešo krantų nutempti ir branduolines galvutes. Šiuo metu delfinai naudojami Irako kare. Jie jūros dugne ieško minų, o radę, tą vietą pažymi plūduru. Delfinai, apie kurių draugiškumą ir žaismingą būdą pasakojamos legendos, 1972 metais buvo naudojami kaip rafinuota žudymo priemonė. JAV karinės pajėgos pradėjo vadinamąją ,,Plaukiko anuliavimo programą“, norėdami nuo vietnamiečių narų apsaugoti Pietų Vietnamo uostus. Dresuotas delfinas, pastebėjęs nardantį priešą, nuplėšdavo jam kaukę, plaukmenis, oro žarną ir nuvilkdavo Amerikos karinėms jūrų pajėgoms. Tačiau kariškiai nutarė, kad prie delfinų snukių ir pelekų reikia pritaisyti peilius, kuriais jie narą mirtinai subadytų. Kai ir to pasirodė per maža, gimė sadistiška mintis, kurią turėjo realizuoti kariniai treneriai: prie delfinų pritvirtindavo švirkštus su anglies dioksidu, kurio suleidus naras žūdavo.