Kokir yra geriausi pinigų taupymo būdai?
Kagi, taupyti reiktų visur kur tik įmanoma norint pasiekti kuo geresnio rezultato. Bandau pažymėti esminius punktus:
Taupykime stengdamiesi sumažinti sąskaitą už elektrą
Išjunkite, kai nenaudojate, šviesą kambaryje, televizorių ir kompiuterį.
Nepalikite televizoriaus ir kitų prietaisų veikti budėjimo režimu. Tokie elektros vampyrai, kaip apskaičiuota, suvartoja apie 5 proc. namų ūkyje suvartojamos elektros energijos. Pavyzdžiui, 5 elektros prietaisai budėjimo režimu per tą patį laiką suvartoja tiek pat energijos, kiek įjungta 60 W lemputė.
Išjunkite kompiuterio ekraną, jei juo nesinaudojate bent 15–20 minučių. Kompiuterį patartina išjungti, o ne palikti veikti budėjimo režimu, jei juo nesinaudojate ilgiau kaip valandą.
Elektros lizde paliktas mobiliojo telefono kroviklis toliau vartoja elektrą ir tuomet, kai telefono nebekrauna. Jį reiktų ištraukti iš elektros lizdo.
Elektrinį šildytuvą naudokite tik kai esate kambaryje. Vėsią dieną atitraukite užuolaidas ar žaliuzes ir leiskite saulei įšildyti kambarį.
Šaldytuvai ir šaldikliai suvartoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos. Šaldytuvas naudos mažiau elektros, jei jį pastatysite kuo toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, viryklės ar šildymo prietaisų. Į šaldytuvą nedėkite šilto maisto, neuždengtų skysčių, dažnai nevarstykite durelių, o dažnai vartojamą maistą dėkite arčiau. Jei pastebėjote, kad šaldiklyje susidarė šerkšnas – atitirpinkite. 3 mm storio šerkšnas padidina šaldytuvo suvartojamos energijos kiekį 30 proc.
Indaplovės ar skalbimo mašinos nenaudokite pustuštės. Dar daugiau sutaupysite, jei skalbinius ir indus džiovinsite natūraliai.
Stenkitės lyginti daugiau skalbinių, nes lygintuvas daugiausia elektros suvartoja kaisdamas.
Elektriniame virdulyje virkite arba šildykite tiek vandens, kiek reikia tam kartui, o ne pilną virdulį. Kuo daugiau vandens verdame ar šildome, tuo daugiau elektros energijos suvartojame.
Išjunkite elektrinę viryklę likus kelioms minutėms iki maisto paruošimo, nes ji dar kuris laikas būna įkaitusi.
Uždenkite puodą ar keptuvę, nes dangtis sulaiko karštį, todėl greičiau pagaminama ir suvartojama mažiau energijos. Pavyzdžiui, virdami maistą uždengtame puode sutaupome apie 40 proc. energijos.
Labai svarbu, kad puodų ir keptuvių dugno paviršius būtų lygus, o indų ir kaitvietės skersmuo sutaptų.
Kepimo orkaitėje laikas sutrumpės, jei naudosite tamsius žemus indus.
Gamindami maistą be reikalo ir per dažnai neatidarinėkite orkaitės durelių, nes tuomet temperatūra sumažėja apie 20–40 laipsnių.
Apskaičiuota, kad apšvietimui tenka nuo 15 iki 50 proc. visos suvartojamos elektros, todėl perdegusias lemputes pakeiskite taupiosiomis. Jos kainuoja brangiau nei įprastos, tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, šviečia iki 4 kartų ryškiau ir veikia kelis kartus ilgiau. Tad vietoj 100 W senos lemputės pakaktų 20–25 W taupančios energiją.
Jei naudojate paprastas lemputes, geriau apšvietimui naudoti vieną galingesnę nei daug silpnesnių.
Patalpose, kur nebūtina daug šviesos, pavyzdžiui, koridoriuje ar rūsyje, pakanka mažesnės galios lempučių, o laukui ar laiptinei apšviesti naudokite šviestuvus su judesio davikliais – lempa užsidegs tik tuomet, kai sutemus įžengsite į jos apšviečiamą plotą, ir pati užges, kai ten nieko nebebus.
Maksimaliai išnaudokite šviesą – tiek natūralią, tiek dirbtinę. Reguliariai valykite langus bei dulkes nuo elektros lempučių ir šviestuvo gaubtų. Apskaičiuota, kad nešvarumai iki 40 proc. sumažina šviesos pralaidumą.
Tinkamai apstatykite kambarį. Prieš langą pastatykite rašomąjį stalą, kad reikėtų naudoti kuo mažiau dirbtinės šviesos.
Šviestuvas kambario kampe geriau apšviečia, nes šviesa atsispindi nuo dviejų sienų. Maksimaliai išnaudoti šviesą padeda ir šviesiai dažyti ar tapetuoti kambariai
Jei esate „pelėda“, sutaupyti padės dviejų laiko zonų tarifas: dienos ir nakties. Skalbimo mašiną, indaplovę ir kitus daug energijos vartojančius prietaisus naudodami po 23 val. arba savaitgaliais, pagal nakties tarifą už sunaudotą elektrą mokėsite gerokai mažiau.
Naudokite ekonominį skalbimo mašinos, indaplovės ir kitų buities prietaisų darbo režimą.
Skalbimo mašina ir indaplovė 80–90 proc. elektros energijos suvartoja vien vandeniui pašildyti. Nemažai elektros sutaupyti galima nustačius žemesnę vandens temperatūrą.
Oro kondicionierių naudokite tik tuomet, kai jo tikrai reikia, nes per valandą jis sunaudoja apie 1 kWh elektros energijos, o galingesni – ir kelis kartus daugiau.
Jei naudojatės elektriniu vandens šildytuvu, sutaupyti galite sumažinę temperatūrą keliais laipsniais. Įsigiję atgalinės atskaitos laikmatį, galėsite šildyti vandenį tik tuomet, kai reikia. Pavyzdžiu, darbo dienomis – tik rytą ir vakare, todėl nereikės naudoti prietaiso visą laiką.
Jei ketinate įsigyti ar atnaujinti savo buitinę techniką, atkreipkite dėmesį, ar prietaisas ekonomiškas. Mažiausiai energijos naudojantys prietaisai žymimi raide A arba A+, A++. Ekonomiškiausi A+ arba A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos.
Įsigydami prietaisą taip pat atkreipkite dėmesį, kad iš pirmo žvilgsnio labai panašių prietaisų elektros energijos suvartojimas gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, nešiojamasis kompiuteris suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos nei stacionarus. Rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. mažiau energijos nei lazerinis.
Taupykime virtuvėje
Gaminkite namuose. Jei procesas atrodo nuobodus, paskatinkite prisidėti šeimą. Vienu kartu galite pagaminti daugiau ir užšaldyti – nereikės pirkti pusgaminių. Sutaupysite laiko ir pinigų, valgysite sveikiau ir skatinsite ekologišką vartojimą, nes nepirkdami pusgaminių sunaudosite mažiau plastikinių indų ir pakuočių. Patarimu galima pasinaudoti ir ruošiant gaminius iš tešlos – pasidarykite daugiau tešlos, nei jums reikia tam kartui, ir užšaldykite. Tai ypač tinka trapios tešlos sausainiams. Tąkart papildomai laiko sugaišite nedaug, o kitąkart, kai užsimanysite skanėstų ar užklups netikėti svečiai, jums nereikės bėgti į parduotuvę pirkti vaišių. Sutaupysite ir patys vykdami į svečius.
Suplanuokite savaitės meniu. Jei skamba pernelyg ambicingai, pradėkite nuo poros dienų. Neretai po vakarienės ar pietų lieka maisto likučių ir kartkartėmis juos tenka išmesti. Planuodami meniu, tikėtinus vienos dienos likučius panaudokite kitos dienos patiekalams. Taip bus lengviau sudaryti pirkinių sąrašą ir nereikės kiekvieną dieną eiti į parduotuvę. O rečiau eidami į parduotuvę išvengsite neplanuotų, nereikalingų pirkinių, taigi sutaupysite ir laiko, ir pinigų.
Sodelis ant palangės. Tik pagalvokite, kiek pinigų išleidžiate įvairiems prieskoniams ir jų indeliams, kiek kitados buvusių „šviežių“ bazilikų ir petražolių išmetate iš šaldytuvo kiekvieną mėnesį. Minimaliai investavę į sėklas ir vazoną galite pagardinti savo patiekalus kaskart šviežiomis petražolėmis, rozmarinais, bazilikais, raudonėliais ir šalavijais ar mėgautis aromatinga šviežių mėtų arbata. Šiomis žolelėmis itin nesudėtinga rūpintis. Jūsų mini sodas ne tik bus ekonomiškas ir ekologiškas – jis taip pat papuoš virtuvę ir skleis malonų aromatą.
Maisto likučiai. Geros šeimininkės puikiai žino, kad įvairūs likučiai nuo maisto ruošimo ar valgymo gali puikiai tikti būsimiems patiekalams. Pavyzdžiui, vakarykščių virtų makaronų ar ryžių perteklius gali greitai pavirsti gardžia makaronų ar ryžių apkepėle ir t. t. Turbūt kiekviena šeimininkė žino, kad nėra tokio produkto, kuris netiktų sriubai, o italų valstiečiai jau prieš daug amžių tą patį pritaikė picai. Be to, iš įvairių šaldytų maisto likučių galite kartkartėmis padaryti mažytę šventę vaikams.
Duona. Duonos gaminiai, laikomi šaldytuve, ilgiau išlieka švieži. Jei vis vien nepavyksta suvartoti laiku, neskubėkite išmesti, bet išnaudokite likučius, pavyzdžiui, džiovinti batono kubeliai puikiai tiks prie tirštų trintų sriubų ir sultinių, o sumalta džiovinta duona pakeis džiūvėsėlius įvairiems mėsos ir žuvies kepsniams apvolioti.
Mėsa. Pirkti mėsą iš vietinio turgaus ar mėsininko daug naudingiau. Pirmiausia tikėtina, kad mėsa bus ne tik geresnės kokybės, bet ir pigesnė. Ji nebus chemiškai apdorota ir įpakuota, greičiausiai bus išauginta ekologiškomis sąlygomis. Be to, dažnai pirkdami mėsą iš vieno mėsininko ir tapę jo nuolatiniu klientu, galite tikėtis tik geriausios ir šviežiausios mėsos. O jeigu turite retą galimybę nuvykti į kaimą ar nuvažiuoti į užmiesčio fermą, nebijokite įsigyti daugiau mėsos vienu kartu ir ją vėliau užsišaldyti mažomis porcijomis, kad galėtumėte nesudėtingai vartoti kasdienėms reikmėms ir netektų išmesti to, ko nesuvartojote.
Neišlaidaukite valikliams. Jei tenka taupyti, virtuvę galima taip pat gerai išvalyti naudojant namuose pagamintus valiklius. Net nelabai yra ką gaminti: actas puikiai išblizgina kriaukles ir visus kitus paviršius, citrina tinka valyti ir dezinfekuoti šiukšlių dėžei, mikrobangų krosnelei, o valgomoji soda pašalina puodų nešvarumus ir arbatos dėmes iš puodelių.
Indaplovė. Jei naudojate indaplovę, nejunkite jos, kol ji nepilna. O jei naudojatės dieniniu ir naktiniu elektros tarifu, indaplovę įjunkite nakčiai. Taip pat sutaupysite, jei išjungsite indų džiovinimo funkciją ir leisite indams nudžiūti patiems. Procesas vyks greičiau, jei pradarysite indaplovės dureles, kad įeitų daugiau oro. Jei jūsų indaplovė neturi šios funkcijos išjungimo mygtuko, indaplovei priėjus džiovinimo stadiją, ją tiesiog išjunkite. Tik prisiminkite, kad kitą kartą ją įjungus reikia anuliuoti praėjusį plovimą, nes indaplovė paprastai pradeda nuo ten, kur praėjusį kartą baigė.
Stiklainiai. Namie konservuotos daržovės ir įvairios virtos uogienės bei džemai yra skanesni, sveikesni ir ekonomiškesni. Tačiau atėjus konservavimo sezonui kartais prireikia bėgti į parduotuvę pirkti ar iš tėvų rūsio gabentis stiklainių, kurių dešimtis išmetėme per praėjusius metus. Dar pigiau ir sveikiau yra ne virti uogienes, o šaldyti sutrintas uogas su cukrumi. Jei kitą kartą valgydami ledus nepatingėsite išplauti dėžutės, tai pasiruošti skanėstų žiemai kainuos minimaliai. Tad neužmirškite, kad stiklainiai ir plastikinės dėžutės nuo įvairių kitų maisto produktų, parduodamų parduotuvėse, puikiai tinka visiems produktams konservuoti ir šaldyti.
Tara. Pirkdami alkoholinius gėrimus mokame dvi kainas: už gėrimą ir užstatą už butelį. Kiek iš mūsų pasivarginame tą užstatą susigrąžinti? Tikriausiai retas. Bet nereikėtų nuvertinti šios galimybės, o jei manote, kad sutaupyti pinigai nėra verti sugaišto laiko atiduodant tarą, butelius kaupkite – jūsų vaikai tikrai apsidžiaugs galėdami nusipirkti porciją ledų už pinigus, kuriuos gaus atidavę tarą.
Jei atostogaujate, taupyti reiktų ir čia:
Planuokite. Planuodami taupote pinigus ir laiką. Pavyzdžiui, įsigydami lėktuvo bilietą iš anksto sutaupysite kur kas daugiau pinigų nei ieškodami bilietų į pasirinktą šalį likus vos kelioms dienoms iki išvykimo. Be to, užsisakykite naujienlaiškius iš kelionių agentūrų, taip sutaupysite laiko ieškodami nuolaidų – pasiūlymai patys plauks į jūsų elektroninio pašto dėžutę. Ir apskritai verta planuoti visą kelionę: lankytinas vietas, maršrutus ir pan. Tokiu atveju jūsų kelionė bus ne tik turininga (aplankysite galbūt turistų knygelėse neaprašytas vietas), bet ir sutaupysite pinigų gidams, sumažinsite kitas išlaidas.
Būkite lankstūs. Neretai lėktuvo bilietai ar viešbučiai tam tikromis dienomis būna gerokai pigesni. Tad ieškodami bilietų ar rezervuodami kambarį pasidomėkite ir kainomis dieną prieš ar po jūsų numatytos dienos.
Kompanija. Jei tai ne jūsų medaus mėnuo, į kelionę pasikvieskite draugų. Su gera kompanija ne tik smagiau, bet ir galima nemažai sutaupyti, ypač jei keliaujate automobiliu. Visas išlaidas dalysitės su bendrakeleiviais, daugelyje lankytinų vietų taikomos nuolaidos grupėms ir šeimoms, tad kodėl gi tuo nepasinaudojus.
Atostogų metas. Panaršę internete nesunkiai rasite informacijos apie sezono ir ne sezono laiką jus dominančioje šalyje. Sezono metu ir viešbučių, ir muziejų bei lankytinų vietų, ir kitos kainos gerokai didesnės. Todėl norėdami sutaupyti galite keliauti ne sezono metu. Ypač jei atostogausite prieš pat sezono pradžią ar vos jam pasibaigus, nepajusite jokio skirtumo dėl oro, paslaugų ar pramogų prieinamumo.
Paskutinė minutė. Jei tikitės didelių nuolaidų ir nebijote rizikuoti, pasinaudokite kelionių agentūrų paskutinės minutės pasiūlymais. Jei suplanavote atostogauti tokiose šalyse kaip Egiptas ar Turkija, galite be baimės dėtis lagaminus ir laukti pasiūlymų. O jei vis dėlto norite nukeliauti į kokią egzotišką šalį, galite pasiduoti avantiūrai: nukeliauti į didelį oro uostą, pavyzdžiui, Frankfurto ar Amsterdamo, kur dirba daugybė kelionių agentūrų, ir laukti paskutinės minutės pasiūlymų su nuolaidomis iki 80 ir daugiau procentų. Patikėkite, jūs ten lauksite ne vieni!
Bagažas. Dėdamiesi daiktus pasistenkite neperkrauti lagaminų, kad netektų mokėti už antsvorį. Jei įmanoma, apskritai išsiverskite tik su rankiniu bagažu – galų gale juk neišsikraustome, o atostogauti važiuojame. Įvertinkite ir tai, jog tikėtina, kad grįžtant iš kelionės jūsų lagaminai bus sunkesni, nes kelionėje galbūt įsigysite daiktų sau ar suvenyrų ir lauktuvių artimiesiems.
Nakvynė. Neretai apsistodami gretimame mažesniame miestelyje, net ir įvertinus kelionės iki didmiesčio išlaidas, sutaupysite gerokai daugiau nei apsistodami pačiame didmiestyje. Tai galioja ir oro uostams – jei skrydis yra iš mažesnio oro uosto ar į jį, t. y. toliau nuo pagrindinių šalies oro uostų, bilietai būna pigesni. Tik būtina įvertinti kelionės iki miesto išlaidas.
Butas. Jei keliaujate ne kelioms dienoms, o ilgesniam laikui, susiraskite nuomojamą kambarį ar butą – tam tikruose miestuose tai gerokai pigiau ir net kai kam patogiau nei gyventi viešbutyje.
Automobilio nuoma. Jei automobilį ketinate nuomotis, pasistenkite išsirinkti kuo ekonomiškesnį – taip sutaupysite pirkdami degalus.
Maistas. Dar prieš kelionę pagalvokite, kiek kartų galite leisti sau valgyti restoranuose, ir apskaičiuokite, koks bus jūsų vienos dienos biudžetas maistui. Galbūt sumažinti išlaidas galėsite gamindami namuose (ypač jei nuomojate butą ar kambarį). Taip pat nepatingėkite pasivaikščioti po gyvenamuosius rajonus, kur vietos gyventojai apsiperka gerokai pigiau nei turistų pamėgtose vietose įsikūrusiose parduotuvėse ir prekyvietėse.
Provincijos. Mažesnius miestelius ir vietoves aplankyti verta ne tik dėl galimybės pažinti tikrąją šalies kultūrą ir tradicijas, bet ir dėl mažesnių kainų.
Nuolaidos. Į visas kainas žiūrėkite kaip į derybų objektą, ypač apsipirkdami turistų gausiai lankomose vietose. Pasidomėkite bei išnaudokite nuolaidas tam tikroms amžiaus grupėms, studentams, vaikams ir pan. Pavyks tikrai nemažai sutaupyti, ypač mokant už įėjimus į lankytinus objektus.
Suvenyrai. Suvenyrų ir lauktuvių artimiesiems gali būti pigiau įsigyti neapmuitintų prekių parduotuvėse oro uostose, o ne turistų itin lankomose šalies vietose, kur kainos gerokai didesnės. Išvykimo iš šalies dieną į oro uostą susiruoškite anksčiau ir išnaudokite šią galimybę.
Atsipalaiduokite. Sutaupyti turbūt galima visur, tačiau nereikia persistengti – juk vykstate atostogauti, o ne į karo stovyklą.
Lietuva. Jei šiemet ir negalite sau leisti atostogų užsienyje, nepamirškite, jog ir Lietuvoje dar tikriausiai neatradote ir neaplankėte visų gražiausių kampelių. O svajonių atostogoms užsienyje kitąmet pats laikas pradėti taupyti šiandien.
Geriausias taupymo budas yra investicija plius siek tiek rizikos. Zaidziu triobet ir sitas derinys man yra veiksmingas. Kas netikit, galiu pasakyti, kad pries pora savaiciu islosiau 300lt, o va uzvakar 200lt.
man patiko edgaro pasiulytas variantas, nes matau, kad ziadziant triobet tikrai gali laimet ir saskaita pasipildyti
Visi taupymai priklauso tik nuo mūsų pačių, mūsų norų, poreikių... Kaip taupyti tik nuo mūsų pačių priklauso ir čia nepadės jokie vadovėliai.