Kokiu principu veikia lektuvas? Kaip pakyla, kaip issilaiko ore?
lėktuvai, - tai sunkesni už orą aparatai, tad kaip gi jie sugeba atsiplėši nuo žemės? Variklis ,veikdamas jis sukuria varomąją jėgą, pastaroji žinoma jau senai, jos varomi plaukė garlaiviai, važiavo garvežiai, ir dabar dar važiuoja mašinos. Bet šie prietaisai nesugeba pakilti nuo žemės. Tokią išskirtinę galimybę lėktuvui suteikia jo pasididžiavimas - sparnai. Visų lėktuvų sparnai yra palyginus lankstūs, ir kai kurių lėktuvų jie gali keisti savo padėtį, tačiau sparnų judesiai lėktuve nenaudojami keliamąjai jėgai sukurti. Pastaroji, atsiranda dėl sparnus aptekančio oro (žr. Bernulio dėsnis).
Sparnai nėra lygūs, sparno viršus dažniausiai būna kiek išlenktas (išskyrus naikintuvus ir raketas), tas išlinkimas sudaro orui, kuris jį apteka, ilgesnį kelią. Oras teka greičiau viršutinėje dalyje lyginant su apatine, šitaip virš sparno susiformuoja žemesnio slėgio sritis ir sparnas pradedamas traukti aukštyn, taip susidaro keliamoji jėga, priverčianti net sunkesnius už orą aparatus pakilti nuo žemės paviršiaus.
Kad suprastume kokia stipri keliamoji jėga, prisiminkime sklandytuvus, kurie pagal savo konstrukciją yra sumažinti lėktuvai. Tačiau visiškai neturi variklių, kurie sukurtu varomąją jėgą. Ją jiems suteikia praktiškai nebenaudojami amortizatoriai, autoišvilktuvai arba su lėktuvu ištraukėju. Visiškai užtenka pradinio pagreičio jog sklandytuvas galėtu nuskristi dešimtis kilometrų. Tačiau kadangi nėra variklio, kuris palaikytu pastovų greitį, reikalingi daug didesni ir ilgesni sparnai, lyginant su sklandytuvo korpusu. Taip pat pilotai turi turėti daugiau patirties, reikalinga nuolatinė "termikų" (tai aukštyn kylančios šilto oro srovės) paieška, jog palaikytu lėktuvo aukštį.
Nors daugumos lėktuvų sparnas įtvirtintas nejudamai, tačiau yra lėktuvų, kurie gali suglausti sparnus, kad nutūpus juos būtų lengviau saugoti ar transportuoti (tai būdinga laivuose bazuojamiems lėktuvams). Dar mažiau lėktuvų (daugiausia kovinių) gali keisti sparno padėtį skrendant, parinkdami optimalią skridimo sąlygoms sparno geometriją. Yra taip pat pavieniai koviniai modeliai, galintys keisti sparno atakos kampą.
Taigi, skraidančiuose aparatuose turi būti sparnai, kurie labai skirtingi, ne vien formomis bet ir ilgiu, kuris atspindi ir sparno paskirtį. Ilgi sparnai reikalingi sukurti didesnę keliamąją jėgą, dažniausiai tai sklandytuvai bei dideli lėktuvai. Naikintuvai turi nedidelius sparnus, o moderniausi reaktyviniai naikintuvai turi trumpus sparnus, kurie tik padeda jam išsilaikyti tiesiai skrendant, varomoji jėga daug didesnė tad reikia mažesnio ploto sparnų, jog sukurtu didesnę keliamąją jėgą. Nedidelius sparnus turi raketos, jie jau atlieka kitokią funkciją, jie neįtakoja raketos kilimo, sparnų paskirtis neleisti raketai pradėti suktis, šitaip ji skrenda tiksliau.