Žinau tik du būdus pastoti: natūralų ir dirbtinį būdus.
Pirmasis būdas – natūralus. Vyro varpa įvedama į moters makštį ir orgazmo metu įšvirkščia kelis mililitrus spermos, turinčios keliasdešimt milijonų spermatozoidų. Į moters gimdą kiaušintakiais mėnesinių ciklo viduryje (per vadinamąją ovuliaciją) atkeliauja kiaušinėlis, kurį ir stengiasi apvaisinti iš vyro atėję spermatozoidai. Jei kažkuriam iš tos milijoninės armijos pavyksta, moteris pastoja, užsimezga nauja gyvybė ir po 45 nėštumo savaičių gimsta kūdikis. Šis būdas – tai per milijonus metų gamtos sukurtas ir atidirbtas metodas, puikiai tarnaujantis ir šiais laikais.
Antrasis būdas – dirbtinis. Galimi du pobūdžiai: kai dirbtinai apvaisinamas moters gimdoje nuosavas kiaušinėlis arba kai dirbtinai apvaisinamas svetimos moters kiaušinėlis ir įsodinamas į moters (nešiotojos) gimdą. Į moters gimdą su medicininiais instrumentais įsodinamas dirbtinai spermos donoro apvaisintas kiaušinėlis. Šis būdas naudojamas, kai moteris dėl tam tikrų priežasčių neranda partnerio arba partneris yra nevaisingas. Yra didelė persileidimo rizika, be to šis būdas sutrikdo natūralią atranką, kai tik geriausias spermatozoidas gali apvaisinti kiaušinėlį, todėl palikuonys nepaveldi geriausio genų rinkinio.
Natūraliai, sekso ir orgazmo metu iš meilės pradėti vaikai turi didesnį ryšį su tėvais. Todėl rekomenduoju pirmąjį, natūralų būdą. Tai tikrai pats paprasčiausias būdas. Palyginus su dirbtiniu būdu, natūralus būdas nieko nekainuoja, vaikai gimsta genetiškai sveikesni, viskas trunka vos kelias minutes, pastojimui nereikia jokių ypatingų sąlygų.
