Psichologinėje literatūroje jis apibūdinamas kaip „nematomas personažas ,kuris įvardijamas ir pristatomas pokalbyje su kitais arba su juo vaikas žaidžia ilgesnį laiko tarpą ( mažiausiai keletą mėn.) ir suvokia kaip realų. Nematomas draugas – vaiko fantazijos kūrinys. Iš ten jis ir atsiranda. Mažas vaikas pradeda eksperimentuoti savo fantazija ir kurti. Taip pat eksperimentuoja savo gebėjimais įsivaizduoti tikrovę tokią, kokią ją nori matyti. Fantazuoja ir kuria visi vaikai. Paprastai dauguma vaikų fantazuoja kurdami netradicines žaislų funkcijas – iš kaladėlių sudėtas strypas gali tapti kardu, šakute, stebuklinga lazdele, kuo tik nori. Tai – simbolinio mąstymo apraiška, arba kitaip tariant, vaikas pradeda suprasti, kad tai, kaip pasaulį pavadiname ir ką matome, tik susitarimo reikalas. Šiame amžiuje vaikas ne tik turi galimybę kurti fantazijas, bet ir jomis tikėti taip, kad jos tampa lygiateisėmis realybės dalimis. Anksčiau tokį mąstymą vadindavome primityviuoju mąstymu, nes juo iki šiol vadovaujasi kai kurios išlikę gentys, kur gyvi ir mirusieji gyvena kartu, tik vieni turi kūnus, kiti – ne, kur praeitis, dabartis ir ateitis yra viena. Šiais laikais neretai pavydime tokio gebėjimo gyventi ir suvokti gyvenimą kaip visumą, kur telpa viskas – ir realybė, ir fantazija, ir mistika, ir tikrovė. Priešmokyklinio amžiaus vaikai vadovaujasi kaip tik tokiu pasaulio suvokimu, kurį vėliau pakeičiame racionaliuoju, realistiškuoju pasaulio vaizdu. Visi vaikai gali išsigalvoti Nematomus draugus, nes visi turi tam reikalui tinkamus mąstymo ir suvokimo gebėjimus, tačiau ne visi vaikai jais naudojasi vienodai. Vieniems vaikams svarbiau susikurti nematomą draugą ar sukurti neegzistuojantį pasaulį, kitiems – kiti dalykai. Tačiau simbolinio mąstymo pasireiškimų pastebėsime kiekviename vaike. Ankstyvasis vaikų melas remiasi tuo pačiu gebėjimu ir tarnauja tiems patiems tikslams – pagražinti realybę. Yra tyrimų, teigiančių, kad Nematomus draugus dažniau susikuria pirmagimiai, taip pat ypatingų protinių gebėjimų vaikai ir ypač lakios vaizduotės vaikai. Dažniau apie Nematomus draugus kalba mergaitės, tačiau tai nereiškia, kad berniukai juos turi rečiau. Pirmagimiai vaikai neretai susikuria Nematomą draugą gimus ar prieš gimstant antrajam vaikui.

Nematomų draugų ir šalių funkcija – padėti vaikui saugiai išgyventi įvairias emocijas, tiek pozityvias, tiek negatyvias, taip pat tyrinėti ir eksperimentuoti su savo galiomis ir suprasti kitus vaikui svarbius klausimus.
Kai vaikas neturi įsivaizduojamų draugų, tuos pačius dalykus jis „perdirba“ žaisdamas su žaislais, pilstydamas smėlį smėlio dėžėje, tačiau paprasta akimi nelengva suprasti, ką vaikas bando žaidimu išspręsti. Daugumai vaikų nematomi draugai dingsta iki mokyklos ar pradėjus mokyklą. Visiems turėtų dingti iki paauglystės. Jei Nematomi draugai nepalieka ir paauglystėje, gali būti, kad reikia pasitarti su specialistu, nes paauglystėje problemas vaikas jau turi spręsti kitais būdais.
Rezultatai rodo , kad ,priklausomai nuo tyrimo tipo, įsivaizduojamo draugo susikūrimas ikimokykliniame vaikų amžiuje svyruoja nuo 13% iki 65% . Pastebėta , kad mergaitės tokį draugą turi būdamos 5-7 m. , o berniukai vėliau 7-9 m.