Rusų k. "штрафной батальон" verčiasi kaip "baudos batalionas", nes žodis "штраф" reiškia "bauda".
Baudos batalionai pradėti formuoti po įžymiojo 1942 m.liepos 28 d. įsakymo Nr. 227 «Nė vieno žingsnio atgal!». Jie buvo siunčiami į pačius pražūtingiausius mūšius.
Į baudos batalionus buvo siunčiami tiktai karininkai ir jiems prilyginti asmenys divizijos vado arba karinio tribunolo sprendimu nuo 1 mėnesio iki 3 mėn. laikotarpiui. Siunčiami karininkai būdavo pažeminami iki eilinio, jų apdovanojimus perduodavo saugoti į fronto kadrų skyrių. Sužeisti arba pasižymėję "štrafbatai" būdavo paleidžiami iš baudos batalionų anksčiau laiko, gražinamas karinis laipsnis. Žuvusiems karininko laipsnį gražindavo automatiškai.
Į baudos kuopas buvo siunčiami eiliniai kariai ir seržantai, kurie pažeisdavo karinę drausmę iš bailumo, kad savo kaltę išpirktų krauju. Į baudos kuopas galėjo patekti ir karininkai, karinio tribunolo sprendimu pažeminti iki eilinio. Atlikus bausmę baudos kuopoje jiems karininko laipsnis nebūdavo gražinamas. Sprendimą dėl baudos kuopos karių paleidimo priimdavo armijos karinė taryba.
Viso per Antrąjį pasaulinį karą TSRS įsteigė 65 baudos batalionus ir 1037 baudos kuopas. Juose bausmę už tikrą ar tariamą kaltę atliko 428 tūkst. žmonių. Daugelis jų žuvo mūšių lauke, todėl reikia juos gerbti - jie žymia dalimi prisidėjo prie Pergalės kare.

atsakė prieš metus

xkopas

Skirtumai tarp kuopos ir bataliono:

Kuopa (angl. company, rus. рота) – pagrindinis taktinis padalinys daugelio šalių kariuomenėse, paprastai 100-200 kareivių, vadovaujamas kapitono (ar vyresniojo leitenanto). Kuopą paprastai sudaro 3-4 būriai, o šiuos – 3-4 skyriai.

Būna pėstininkų, šaulių, tankų, minosvaidžių, radiotechninės, pionierių, automobilių, jūros pėstininkų, štabo ir kitokios kuopos. Kuopos paprastai būna sudėtinės batalionų ir pulkų dalys arba atskiri daliniai.

Artilerijos daliniuose kuopas atitinka baterijos, kavalerijos daliniuose – eskadronai.

Kuopos atsirado XV a. pab. – XVI a. pr. V. Europos samdomoje kariuomenėje.

Batalionas – karinis vienetas, kurį sudaro apie 700 karių. Susideda iš 2-8 baterijų arba kuopų. Keli batalionai sudaro pulką. Batalionui paprastai vadovauja pulkininkas leitenantas.

Dažniausiai batalionas būna mažiausias karinis dalinys, galintis vykdyti atskiras operacijas, be to, mažiausias dalinys, turintis savo štabą.

atsakė prieš metus

auris95

paskaitykite, jei kam įdomu

Batalionas yra didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą (štabus turi visi didesni vienetai: pulkai, brigados, rinktinės, divizijos ir pan.). Didesniuose štabuose paprastai būna personalo skyrius, žvalgybos skyrius, kovinio rengimo skyrius, aprūpinimo skyrius, operacijų planavimo skyrius ir ryšių skyrius. Štabus turi visos pajėgų rūšys, pats aukščiausias Lietuvos kariuomenės štabas yra Gynybos štabas.
Batalionas paprastai būna sudarytas iš 3-5 kuopų. Įprastas pėstininkų batalionas turi 2-3 pėstininkų kuopas, sunkiosios ginkluotės kuopą arba būrį ir aprūpinimo kuopą, kurioje yra žvalgų būrys, transporto būrys, ryšių būrys ir pan.
Kuopą paprastai sudaro 2-4 būriai ir valdymo grupė. Būryje yra 3 skyriai ir valdymo grupė. Pėstininkų skyriuje būna apie 8-10 karių. Skyrius yra mažiausias kovinis vienetas, tačiau taktiniais sumetimais jis dalijamas į dvi grandis, kuriose paprastai būna po 4 karius. Pats mažiausias taktinis vienetas, kuris gali vykdyti kai kurias užduotis, yra karių pora (binomas).
Kariuomenės suskirstymas koviniais vienetais yra būtinas, kad būtų užtikrintas sistemingas ir efektyvus kariuomenės valdymas ir jai skirtų užduočių vykdymas.

Taigi, gaunasi taip, kad neįmanoma, kad į batalioną papuolęs žmogus nepapultų į kuopą... Nebent jis yra bataliono štabo dalis. Be to, paprastai, štabą sudaro būtent kuopos ir būrių vadai... Bent jau taip buvo, kai aš tarnavau KASP pajėgose...

atsakė prieš metus

Simocha