Pagal šiuolaikines teorijas, visatos centro niekur nėra. Po didžiojo sprogimo erdvė plečiasi į visas puses tolygiai žiūrint iš bet kurio taško, tad bet kurį tašką galima laikyti visatos centru. Nėra taip, kad galaktikos, žvaigždės ir planetos skrieja tolyn nuo kažkokio įsivaizduojamo taško, kuriame įvyko sprogimas. Tai ne galaktikos tolsta nuo centro, tai erdvė plečiasi. O ji plečiasi nuo bet kurio taško vienodai.

Todėl visatos centru galima laikyti bet kurį tašką, kad ir, pavyzdžiui, bet kurį tašką savo kambaryje, kuriame skaitote šį tekstą. Nuo jūsų kambario erdvė plinta į visas puses vienodai.

Visata neturi centro. Jos centras yra kiekviename Visatos taške. Didžiojo sprogimo negalima įsivaizduoti kaip paprasto bombos sprogimo, tik daug didesnio mastelio, ir Visata nesiplečia nuo centro į pakraščius. Pati Visata plečiasi ir plečiasi visur, bent jau taip mes dabar manome. Paprastame sprogime medžiaga tolsta nuo sprogimo centro. Praėjus labai trumpam laikui nuo sprogimo, centras bus karščiausia sprogimo vieta. Vėliau susidarys sferinis medžiagos apvalkalas, kuris tols nuo centro tol, kol gravitacija privers visą medžiagą nukristi ant žemės paviršiaus. Didysis sprogimas buvo visai ne toks. Tai buvo erdvės sprogimas, o ne sprogimas erdvėje. Teorija sako, kad iki Didžiojo sprogimo nebuvo nei laiko, nei erdvės. Prieš tai nebuvo netgi „prieš tai“. Štai kodėl Didysis Sprogimas neturi centro. Jei tai būtų buvęs paprastas sprogimas ir jei mes būtume galėję jį matyti, tai užfiksuotume besiplečiančią sprogimo bangą, kurios priekyje – tuščia erdvė. Vietoje to mes matome įvykius atgaline tvarka, link Didžiojo sprogimo ir užfiksuojame silpną foninį spinduliavimą, kuris atsirado dėl karštų pirminių dujų spinduliavimo ankstyvoje Visatoje. Šis spinduliavimas yra vienodas visomis kryptimis. Šis faktas rodo, kad plečiasi ne medžiaga, o pati erdvė. Taip pat svarbu paminėti, kad ir kiti stebėjimai paremia šį teiginį. Nėra rasta jokio tankesnio, karštesnio taško, kurį būtų galima vadinti Visatos centru.