Yra daug žmonių, sakančių, jog vaikystėje nebuvo nieko gera, viskas buvę tik blogai. Tačiau iš tiesų kiekvieno žmogaus vaikystėje yra visko - nebūna vien juoda ar balta. Sunku patikėti ir tuo, kai atėję žmonės sako, kad jų vaikystė buvusi puiki, o jų tėvai idealūs. Bet kurioje vaikystėje galime rasti visko. Vertėtų paklausti, kodėl žmogus, prisimindamas vaikystę, mato vien blogus arba vien gerus dalykus. Minėdamas vien gerus dalykus, žmogus galbūt mėgina ką nors nuslėpti.

Kodėl žmonėms taip svarbu pabrėžti blogą vaikystės patirtį? Dažnas žmogus taip siekia pateisinti kai kuriuos savo gyvenimo vingius, dėl savo nesėkmių apkaltinti tėvus. Net ir su pačiais blogiausiais tėvais patiriama gerų išgyvenimų - ne tik blogų. Būtina atsižvelgti, kada tie blogi dalykai vyko, kada prasidėjo blogi išgyvenimai, kas buvo iki tol. Visada būna ir kitokių įvykių, paliekančių gerus vaikystės prisiminimus. O blogi išgyvenimai įsimenami labiau negu geri. Nors, žinoma, gali būti tokių žmonių, kurių vaikystėje daugiau juodos spalvos. Sunku būtų rasti baltos spalvos vaikystėje tų vaikų, kurie auga asocialioje šeimoje.

Ryškiausi yra tie atsiminimai, kurie susiję su emocijomis. O emocijos gali būti tiek teigiamos, tiek ir neigiamos. Todėl ir išlikę atsiminimai yra tiek geri, tiek ir blogi. O patys ryškiausi yra tie atsiminimai, kurie susiję su NUSTEBIMU. Geriausiai įsimename tuos įvykius, kurie mus nustebina, sukelia įspūdį, susijusį su emocijomis.