Metalai skirstomi į dvi grupes – juoduosius ir spalvotuosius.Sunkiaisiais metalais ( SM) priimta vadinti tokius elementus, kurių 1 cm3 sveria daugiau kaip 5 g. Biologinėje klasifikacijoje teisingiau vadinti sunkiaisiais metalais elementus, kurių atominis svoris didesnis negu 40 amt.m.vnt. Į šį sąrašą patenka daug elementų, kurie yra būtini gyviesiems organizmams – geležis, kobaltas, cinkas, varis, manganas, molibdenas ir kiti. Tačiau didelės jų koncentracijos yra kenksmingos gyviesiems organizmams. Gamtoje sunkiųjų metalų priskaičiuojama iki 38, bet ne visi yra priskiriami toksiškiems [Mažvila, 2001].
Sunkieji metalai yra skirstomi į pirmos ir antros svarbos eilės metalus. I-os svarbos eilės: gyvsidabris, švinas, kadmis. II-os svarbos eilės: cinkas, selenas, chromas, arsenas, varis, nikelis ir kt.
Spalvotieji metalai skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius.
Lengvieji metalai ir lydiniai yra tie, kurių pagrindą sudaro aliuminis ir magnis. Duraliuminis: aliuminio (92–95 proc.) lydinys su variu, manganu, geležimi, magniu ir siliciu (5–8 proc.). Duraliuminis pamažu pradedamas naudoti statybose. Iš jo gamina lengvus kampukus, lovius, vamzdžius, architektūrines detales ir pan. Savo tvirtumu duraliuminis nenusileidžia plienui.
Sunkieji metalai ir lydiniai yra tie, kurių pagrindą lydiniuose sudaro varis, alavas, cinkas ir švinas. Sunkieji spalvotieji metalai statybose naudojami kaip bronza (vario (90 proc.) ir alavo lydinys), žalvaris (vario (60 proc.) ir cinko lydinys). Bronzą taip pat ruošiama varį lydant su aliuminiu, geležimi, magniu; gaunama bronza be alavo.
