Prisiminkite, paaugliui tėvai jau nebėra idealas, tačiau giliai viduje dar tūno iliuzija, kad tėvai elgiasi geranoriškai. Staiga vaikas sužino, kad tėvai slapčia jį tikrina, kontroliuoja, ir tai tampa dar viena paskata nustumti tėvus kuo toliau nuo savęs. Tokie tėvų veiksmai provokuoja didžiulę vaikų agresiją, pyktį, nusivylimą. Žinoma, jūs sakote, kad privalote kuo daugiau žinoti apie savo vaikus, paslapčių turi kiekvienas, taip pat ir paauglys. Jam būna labai skaudu pajutus, jog tėvai slapčia jį seka. Jei paslapčių paaugliai turi labai daug ir nuo tėvų juos skiria vos ne šviesmečiai, derėtų susimąstyti, kodėl ir kaip atsitiko, kad vaikas taip nutolo. Kai kurie tėvai prieštarauja sakydami: „O ką vaikas pats padarė, kad santykiai būtų geresni?" Vyresniam paaugliui šį klausimą galima užduoti, bet ankstyvojoje paauglystėje vaikas nepajėgus kurti santykių su tėvais - tik nuo tėvų priklauso, kokie bus šie santykiai. Ką į vaikus įdėsime, tą ir gausime. Prisiminkime: paauglystės pradžia yra pasyvus tarpsnis. Tėvai kaltina vaiką, kad jis nuo visko atsiriboja, kad niekuo nebesidomi, o juk tai būdingi paauglystės pradžios požymiai. Tėvams reikėtų ne pykti, o pasistengti daugiau bendrauti, suprasti ir galbūt net kuo nors sudominti paauglį, paskatinti jį tinkamai veiklai. Negalima visko palikti savieigai. Tėvai neturėtų sunkiu paaugliui metu pasitraukti - reikėtų ieškoti būdų, kaip jam padėti. Paaugliai širdies gilumoje visada tikisi, kad kas nors užmegs su jais ryšį. Idealu, jei tai bus tėvai.
