Tikslaus atsakymo apie špižines keptuves neturiu, bet iš savo draugų kinų išmokau „wok“ keptuvių paruošimo būdą, kurį kinai naudoja savo keptuvėms. Kaip patyręs kulinaras mėgėjas aš manau, kad jis gali tikti ir špižinėms keptuvėms, nes jos panašios.

Esmė tame, kad keptuvė turi nuolatos būti pasidengusi plonyčiu apdegusių riebalų sluoksniu. Todėl naują keptuvę reikia labai smarkiai įkaitinti. To nepavyks padaryti ant elektrinės viryklės. Įkaitintą keptuvę atvėsinti, sudrėkinti gabaliuką marlės aliejuje ar kitokiuose riebaluose ir ištepti keptuvės paviršių. Tokią riebaluotą keptuvę vėl reikia samrkiai įkaitinti, kol pajuoduos ir pradės rūkti. Keptuvę atvėsinti, nuvalyti sausa audinio skiaute ir keptuvė paruošta naudoti.

Tokioje keptuvėje kepamas maistas neprisvyla. (Asmeniškai patikrinta daugybę kartų!) Pasinaudojus keptuve ją reikia nuplauti po vandeniu ir sausai nušluostyti. Tačiau jokiu būdu negalima plauti su nuriebalinančiais plovikliais ar naudoti šveičiančias kempines. Tokios kempinės nutrins ploną apsauginį riebalų sluoksnelį. Be to, nušveista keptuvė pamažu ima rūdyti. Tačiau jei keptuvė pradėjo rūdyti, tai ne bėda – tiesiog atlikite visą procedūrą iš naujo. Smarkiai įkaitinkite, rūdys tuomet lengvai atšoks, ištrinkite aliejumi ir vėl įkatinkite. Taip paruošta keptuvė tarnauja labai ilgai ir joje maistas niekada neprisvyla.

Tiesa, iš patirties pastebėjau vieną dalyką. Nors tokia keptuvė neprisvyla, tačiau dėl higienos sumetimų, toks būdas tinka tik tuomet, jei keptuvė naudojama labai dažnai – kiekvieną dieną, ar bent jau kas antrą dieną. Jei tokia keptuvė pastovi nenaudojama ilgiau, tuomet plonas riebalų sluoksnelis susensta (juk jis vis dėlto iš organinių medžiagų). Tuomet keptuvę tenka išplauti su nuriebalinančiais plovikliais ir visą paruošimo procedūrą pakartoti iš naujo.