Kairiarankystė - ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, genetinė ypatybė.

Dažniausiai ji perduodama iš kartos į kartą motinos linija. Pastebėta, kad posūkis į tą ar kitą pusę prasideda įsčiose. Atlikus tyrimą ultragarsu nustatyta, kad jei kūdikis kišo į burną kairę ranką, tai būtinai gimdavo kairiarankis. Mokslininkų nuomone, maždaug trečią ketvirtą mėnesį vaisiaus sąmonėje kažkas įvyksta, ir jo dešinysis pusrutulis tampa pranašesnis už kairįjį, jis suteikia galimybę vystytis toms sritims, kurios vėliau bus atsakingos už kalbą ir raštą. Kai ši persvara įsivyrauja, smegenys persitvarko taip, kad kairė ranka tampa dominuojanti.

Tačiau net jei abu tėvai tokie, tikimybė, kad toks bus ir mažylis, yra tik 40 -50 proc. Todėl nereikia vaikui nuo gimimo klijuoti kairiarankio etiketės. Mažieji linkę kopijuoti suaugusiuosius, todėl natūralu, kad augdami kairiarankių šeimoje ir matydami, kaip visi viską daro kairia ranka, vargu ar elgsis kitaip.

Kairiarankis gali gimti ir toje šeimoje, kurioje kairiarankių nebuvo. Tačiau tikimybė – vos du procentai.
Įgimta ne pati kairiarankystė, bet polinkis į ją, kuris nebūtinai turi išryškėti.

Patologija, atsiradusi dėl prenatalinių galvos smegenų vystymosi sutrikimų, ypatingos vaisiaus padėties motinos įsčiose, gimdymo traumos, padidėjusio vyriško hormono testosterono kiekio motinos organizme.

Kairiarankis ar dešiniarankis gims, priklauso nuo to, kuris galvos smegenų pusrutulis lemia judesius: dešiniarankių – kairysis, kairiarankių – priešingai. Atlikus tyrimą jautria ultragarso kamera, kuria fotografuoti dar negimę kūdikiai, pastebėta, kad mamos įsčiose kairę ranką į burną kišęs kūdikis dažniausiai gimdavo kairiarankis.

atsakė prieš 2 metus

labins