Kai žmogus dirba nemėgstamą darbą, nuovargis esti ne tik protinis, fizinis, bet ir psichologinis. Iš tikrųjų labiausiai žmogų vargina ne darbas, o neigiami jausmai. Jei dirbu mėgstamą darbą, jausmai teigiami tada pavargstama tik dėl darbo intensyvumo. Jei darbas nemėgstamas, pavargstama greičiau, nes vos pabudęs ir pagalvojęs, kad reikės eiti į darbą, žmogus supyksta, jis nenori ten eiti, jį vargina net mintys apie darbą.
Daug. Pateiksiu kaip pavydį:
Žmogus nuo paauglystės užsiima sportu, t.y., dažnai lankosi sporto klube. Laikui bėgant jis įgijo daug praktinių žinių, sužinojo daug gerų patarimų. Nusprendęs savo profesiją susieti su šiuo pomėgiu jis tapo sporto treneriu. Dabar tas asmuo gali toliau mankštintis, dalinti gerus patarimus ir mokyti kitus to, ką jau pats moka. Jis savo pomėgį pavertė darbu. Skirtumas tik tas, kad dabar jis už tai gauna pinigus. Na, ar nepasitvirtina šis posakis?
Posakio potekstė: reikia mėgautis tuo ką darai ir jausti malonumą, o juk malonumas, tai ne darbas.
