Paskola iki pensijos, ar tai ne per didelė psichologinė našta jaunam žmogui?
Užsikraunant finansinę naštą, svarbiausia - įvertinti savo galimybes, jaunystėje atrodo - jūra iki kelių, tačiau paskolos grąžinimas dažnai trunka iki pat pensijos, tad reikėtų įvertinti, ar dešimtmečiais grąžinama paskola netaps per sunki psichologinė našta. Be to, labai svarbu prisiminti ir išanalizuoti jau patirtus savo išgyvenimus, įvertinti, ar mėgstu rizikuoti. Jei vienas iš sutuoktinių labai spaudžia kitą imti paskolą, pirkti namą, reikėtų pagalvoti, ar partneris nėra iš tų, kurie mėgsta rizikuoti, kaskart įsivelti į problemines situacijas - juk yra žmonių, kurie mėgsta iššūkius, sukrėtimus. Gali būti, kad dėl kokių nors psichologinių problemų tokiam žmogui vėl reikia iššūkių, tad, kilus naujoms idėjoms, jis gali rizikuoti šeimos gerove, ramybe ir šitaip „palaidoti" savo šeimą, įstumti ją į didžiulę krizę. Reikėtų pagalvoti: kiek man bus metų, kai grąžinsiu paskolą, ar turėsiu jėgų grąžinti. Derėtų įvertinti savo paties, savo tėvų praeitį, nes finansinę kilpą galime užsinerti norėdami pralenkti tėvus, parodyti jiems, kaip puikiai mums sekasi, ir bandyti pateisinti ne savo, o jų lūkesčius. Vertėtų sąžiningai atsakyti į klausimą, o gal taip elgdamiesi mes lenktyniaujame su broliu ar seserimi. Kai paskola pradeda smaugti, griebiamasi už galvos - ką aš padariau. Todėl prieš imant paskolą būtina įvertinti savo galimybes.
Taip,tai ir moraline,ir materialine nasta,kuri dazniausiai lieka dar ir musu vaikams.Paskola galima isleisti greitai,bet niekas negarantuoja,kad pinigai neismesti i bala.Taip dazniausiai ir buna-nei naudos,nei pinigu,o vergauti tenka iki grabo lentos.