Minimi įvairūs krizių laikotarpiai - pirmieji vedybų metai, septyneri bendro gyvenimo metai, ar tikrai čia įtakos turi metai?
Krizę lemia ir tai, kiek kartu nugyventa, nors ne tik. Daug priklauso nuo to, ką atsinešame į naują šeimą iš praeities, kaip įsivaizduojame šeimos modelį. Metai - veikiau simbolinis dalykas, tačiau neigti jų svarbos negalime. Septyneri metai yra iš tiesų svarbus žmogaus gyvenimo tarpsnis. Per pirmuosius septynerius gyvenimo metus susiformuoja vaiko asmenybė. Tada - keturiolika metų, pats paauglystės vidurys, kritiškiausias amžius. Dvidešimt vieneri - baigiasi paauglystė.
Tokiais tarpsniais asmenybės vis labiau subręsta, perkainoja savo vertybes. Todėl šeimos krizė kartais sietina su kurio nors šeimos nario septynerių metų tarpsnio krize. Kas septyneri metai žmogus pradeda naują vystymosi ratą. Juk ir mes patys žinom, kad kaskart ateina toks laikas, kai nesinori nieko daryti - tik atsiriboti nuo visko ir kurį laiką pagyventi tarsi kūdikiui, sustingti neliečiamam ir netrukdomam. Paskui vėl kyla noras ko nors siekti, ko nors mokytis. Taip ratas po rato žmogus vis kyla brandos spirale. Septyneri metai yra veikiau ne šeimos, o paskirų jos narių krizės nuoroda.
Bendras gyvenimas ruošia begalę siurprizų ir išbandymų, kuriuos įveikti pavyksta toli gražu ne visiems. 6 savaitės, 8 mėnesiai, 4 arba 7 metai – pavojingi laiko žabangai šeimos santykiams. Šeštoji savaitė
Taigi artinantis šeštajai savaitei jūs netikėtai pastebite, jog jis visai ne antrasis Brusas Wilisas, kad jo smegenų dydis atvirkščiai proporcingas raumenų dydžiui, o neva jo eilės yra nurašytos iš rinkinio
Nusivylimas. Taip vadinasi šis fenomenas, kai su griausmu sudūžta rožiniai akiniai ir pasakų princas netikėtai virsta šlapiu gaidžiuku.
„Įsimylėjėliai labiausiai saugo jausmą, kurį sukėlė objektas, o ne patį objektą“, – mano garsus vokiečių psichologas Dž. Korsenas.
Kartais tereikia kokios nors nereikšmingos smulkmenos, pavyzdžiui, netinkamo prisilietimo lovoje, susižavėjimo kokia nors populiaria dainininke arba nekalto juokelio apie jo vyrišką pasididžiavimą, kad santykiai sugriūtų.
Jeigu šiame etape įsimylėjimas jau spėjo peraugti į tikrą meilę, į tokius dalykus paprasčiausiai nebekreipiame dėmesio.
Ar tęsis meilės istorija? Viskas priklauso nuo to, ar skirtumas tarp iliuzijų ir realybės yra didelis, ir nuo to, ar šie santykiai turi kokių nors pranašumų prieš tai, ką jūs ar jis turėjote savo gyvenime.
Afera arba santykiai
Aštuoni mėnesiai
Nepraėjus dar nė metams vienas iš partnerių pastebi, kad kitas tiesiogine žodžio prasme priėmė jį į savo širdį. Idealiu atveju tuo metu meilės afera perauga į tvirtus, rimtus santykius. Ir kuriami planai kartu romantiškai paatostogauti. Kiekvienas uždeda kryžių buvusioms meilėms, kurias laikėsi atsargai. Į klausimą, ar dabar jau visuomet bus kartu, atsako „taip“.
Be to, šiuo periodu daugelis išsiskiria, nes pasirodo, jog jie nepasiruošę dalintis su mylimaisiais ne tik džiaugsmais, bet ir vargais. Problemos darbe, bloga nuotaika, lietingos išeiginės, neplauti plaukai, pilvo skausmas ir nuobodžios šeimos šventės... Rutina užpjauna negyvai. Grėsmė, kad vienas iš jūsų išsigandęs dės į kojas, didelė ir labai didelė.
Seksualiniai spąstai užsitrenkia
Du su puse metų
„Hormonų bugi – vugi“ – taip kažkada įsimylėjimo jausmą charakterizavo žymus anglų rašytojas Henris Mileris. Būtent po dviejų su puse metų (taip jau žmogus surėdytas) laimės ir džiaugsmo hormonų – feniltilamino ir oksitocino – gamyba sumažėja. Sumažėja ir seksualinis poros apetitas.
Kad hormonų audra įsisiautėtų iš naujo, reikia... iš naujo įsimylėti. Puikus šansas išsibėgioti kas sau ir menkas pagrindas toliau plėtotis gana šviežiems santykiams. Tačiau pirmasis atšalimas visiškai nereiškia, kad būtina skubiai išsiskirti. Tereikia išmokti išlaikyti distanciją išsaugant artumą. Po dvejų metų simbiozės kiekvienas turi turėti asmeninių išorinių dirgiklių ir asmeninės patirties. Savi draugai ir savi reikalai, laisvadieniai, praleisti atskirai, padės suartėti iš naujo. Juk taip netgi įdomiau. Kiekvienas į namus parsineš kažką, kuo galėtų pasidalinti su antrąja puse. Žinoma, lytiniu keliu plintančios ligos nepageidaujamos.
Meilės „menopauzė“
Ketvirti metai
Praėjus ketveriems metams, santuoka patiria menopauzę. Daugelis porų išsiskiria. Amerikiečių antropologės Helenos Fisher manymu, tai biologiniai žmogaus prigimties pėdsakai. Ketverių metų sulaukusiam kūdikiui (paprastai pora vaikų jau turi) nebereikia tiek tėvų dėmesio ir jį galima palikti močiučių ir auklių priežiūrai.
Tėvai neturi daugiau priežasčių likti drauge, jie susiranda naują partnerį, sukuria su juo šeimą ir susilaukia naujų vaikų. Ir taip kas ketverius metus. Ši taisyklė taip įaugo į žmogaus prigimtį, kad galioja net ir tuomet, kai pora neturi vaikų.
Vokiečių psichologas Dž. Korsenas tai interpretuoja šiek tiek kitaip: „Kai tik pasaulį išvysta kūdikis, mylimoji tampa mama, mylimasis – šeimos maitintoju. Lovoje karaliauja tyla. Šis naujas rolių pasiskirstymas – sunkus egzaminas meilei. Tačiau net ir neturėdama vaikų šeima po ketverių santuokos metų išgyvena krizę. Mėnesių mėnesius puošėte savo namus ir dabar, kai pagaliau nupirkta paskutinė vazelė arba užuolaidėlė, nebežinote, apie ką kalbėtis, ką susigalvoti.
„Bermudų trikampis“
Septinti metai
Kodėl daugelis neištveria septintų bendro gyvenimo metų? Dėl to dar ir šiandien ginčijasi sociologai, psichologai ir gydytojai. Kadangi aiški priežastis kol kas nesurasta, tai vadinama ne kitaip kaip „paslaptingaisiais septintaisiais metais“. Pasakose ir mituose septyni – magiškas skaičius. Medikai teigia, jog organizmas atsinaujina kas septynerius metus. „Galbūt žmogaus psichikai kas septynerius metus reikia naujų santykių“, – pasakoja Dž. Korsenas.
Labai dažnai poros, norinčios išsiskirti šiuo periodu, negali paaiškinti, kodėl tai daro. Per šešerius metus gyvenimas paprastai nusistovi, ateitis aiški, namai sutvarkyti. Bet ankšti stabilumo rėmai tampa nepakeliami (ypač moterims, kurios ilgą laiką sėdėjo namuose, šeimininkavo ir augino vaikus, o dabar dėl įvairovės nori sugrįžti į darbą). Jūs suprantate, jog be vystyklų, parduotuvių ir aerobikos trečiadieniais yra ir šansas (galbūt paskutinis) padaryti karjerą. Profesinio tobulėjimo perspektyva paglosto moters savimeilę. Buvusi namų šeimininkė nori ir namuose tapti lygiaverčiu partneriu. O daugeliui vyrų tai nepatinka.
Paskutinis pavojus
Po dvidešimties metų
Neištikimybė, išsiskyrimai, gyvenimo negandos, pinigų stygius ir profesinės nesėkmės... Atrodytų, jog per dvidešimt bendro gyvenimo metų patirta viskas arba beveik viskas, o tvirtumo egzaminas išlaikytas puikiai. Kodėl išsiskiria „šeimyninio gyvenimo veteranai“?
„Nėra jokių priežasčių, – sako Dž. Korsenas. – Bet vienas iš partnerių staiga pradeda galvoti: „Nejaugi tai jau viskas? Aš savo gyvenimą įsivaizdavau kitaip.“ Moterys pavydi draugėms, kurioms su vyrais „pasisekė labiau“, vyrams norisi dar kartą viską pradėti iš pradžių.“
Dabar arba niekada! Galbūt ši gyvenimo vidurio krizė yra ne paskutinė, bet ji pati pavojingiausia ir sudėtingiausia...
Informacija gauta http://www.eli.lt/meile/
