Ne, neįmanoma. Kai motina ar tėvas grįžta namo ir nenori su vaiku kalbėtis, džiaugtis jo piešiniais, o tik tarsteli, kad yra pavargę, vaikui tai yra trauma, tai jam viena tereiškia: esu nereikalingas šioje šeimoje. Jam tenka vienam pačiam rūpintis savo pomėgiais, niekam jų nerodyti. Taip ir auga vaikai nemokėdami reikšti savo norų, jausmų. Neįmanoma, kad abu tėvai suderintų karjerą ir vaikų auginimą. Rengiantis gimdyti, moteriai reikėtų nusiteikti bent pusantrų metų praleisti su vaiku namie. Tėvas taip pat privalo dalyvauti šeimos gyvenime. Jam nederėtų grįžti namo tik tada, kai vaikas jau miega, ir išeiti iš namų, kai vaikas dar miega. Jei sutuoktiniai nepasirengę tam, vertėtų savęs paklausti, ar apskritai jie pasirengę tėvystei. Nemanau, kad šeima turi būti konservatyvi, tradicinė - kalbu apie vaiko poreikius ir jų tenkinimą tam tikru vien jam skirtu laiku. Visa tai, kas jums šiandien atrodo nesvarbu, jūsų vaikui yra labai svarbu. Įsivaizduojant, neva viską galima suderinti, vaiko poreikiai kaskart vis labiau nuvertinami. Vaikui juk nieko neįmanoma jam reikia jūsų čia ir dabar. Jo nedomina tėvų racionalūs samprotavimai. Tėvai gali samprotauti, teisintis sau, bet ne vaikams. Mažiems vaikams reikia tėvų šalia, ateis toks metas - nebereikės nuolat būti kartu.