Jeigu žmonės laisvi ir darbe įsimyli, problemos tame nematau.Tačiau tarnybiniu romanu įprasta vadinti, kai abu arba vienas iš įsimylėjėlių turi šeimą. Meilė - gražus jausmas, tačiau kai žmonės turi šeimą ir vaikų, tie santykiai labai problemiški. Vis dėl to privalome mokėti atskirti darbo ir asmeninius reikalus. Užmezgus tarnybinį romaną anksčiau ar vėliau nukenčia darbo kokybė, bei santykiai su kitais darbuotojais, kolegomis.„Daugelis romanų baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasideda.- Ir ne visiems pavyksta išsaugoti gerus santykius. Tai smarkiai apsunkina tolesnį bendrą darbą.,
Sunkiau būna susikoncentruoti į darbą, blaškomas dėmesys, krinta darbo našumas. Darbdaviai dažniausiai tokiems santykiams nepritaria, todėl tai gali pakenkti jums ir jūsų porai. Nutrūkus romanui taip pat gali kilti keblumų darbe, ypač jei po to lieka nuoskaudų. Visgi, jei santykiai rimti, tai gali atsipirkti, mat du artimai bendraujantys žmonės geriau pažįsta vienas kitą, lengviau vienas kitą supranta ir taip gali operatyviau atlikti užduotis (jei jos reikalauja abiejų asmenų pastangų).
Tarnybinių romanų derėtų vengti, nes ilgainiui tai paveikia arba asmeninius santykius su ten pat dirbančiu partneriu, arba darbo santykius. Tai gana pavojinga. Yra tokia psichoterapijos sąvoka - perkėlimas: žmogus bendraudamas su psichoanalitiku dažnai puoselėja tam tikrus lūkesčius, tapatina psichoanalitiką su tėvu ar motina. Darbe irgi atsitinka panašiai. Į viršininką kartais perkeliami nerealūs lūkesčiai. Į jį žiūrima kaip į motiną ar tėvą, kuris gali teikti ramybę, pasitenkinimą ir panašiai. Kai toks ryšys nutrūksta staiga, atsitokėti labai skausminga. Todėl vertėtų neužmegzti per daug artimų santykių.
