Jei kas nors atsakytų į šį klausimą, turbūt gautų Nobelio premiją. Tėvystė, motinystė - tai labai sudėtinga. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui reikia besąlygiškos tėvų meilės. Tėvai privalo jam tai duoti. Tik vėliau reikėtų pradėti vaikui rodyti, kad ne visi jo norai žaibiškai išpildomi, o pirmaisiais metais jo poreikiai turi būti patenkinti tuoj pat. Taigi geri yra tokie tėvai, kurie visiškai pasiaukoja vaikams pirmaisiais šių gyvenimo metais. Vėliau privalu sukurti vaikams saugias ribas, išmokyti juos tapti vyrais ar moterimis, dar vėliau - prisiimti atsakomybę.

Yra trys tėvystės tarpsniai. Pirmasis - nuo pirmojo vaiko gimimo iki to meto, kai jauniausias vaikas išauga iš paauglystės. Tai vadinamoji ankstyvoji tėvystė, tėvų gyvenimas tuomet iš tikrųjų pasikeičia - jie viską atiduoda vaikams, visą tą laiką jų dėmesys sutelktas į vaikus. Antrasis tarpsnis - vidurinioji tėvystė, kai vaikai pradeda gyventi atskirai, susituokia, išeina iš namų. Trečiasis - tėvai tampa seneliais. Visais šiais tarpsniais jie susiduria su skirtingais reikalavimais, skirtingais lūkesčiais ir įvairiomis krizėmis.

Ankstyvosios tėvystės tarpsnyje tėvai turi suprasti, kad jie iš pagrindų keičia savo gyvenimą. Jų tarpusavio santykiai, bent jau pradžioje, visiškai pasikeičia. Viską tenka atiduoti vaikui ar vaikams. Kai vaikai išeina į mokyklą, tėvai pirmą kartą su jais išsiskiria, aplink jų vaikus po truputį atsiranda vis daugiau svarbių žmonių. Kai kurie tėvai linkę konkuruoti su mokytojais. Jie dedasi daugiau išmaną ir žiną už mokytojus, pradeda juos kritikuoti. Kitas kritinis tarpsnis i vaikų paauglystė. Tėvai turėtų kantriai iškęsti šį tarpsnį ir stebėti paauglį vaiką, kad šis nenuklystų pavojingais keliais. Vidurinioji tėvystė sudėtinga dėl to, kad vaikai išeina iš namų. Tėvai praranda kontrolę, pasijunta esą palikti, vieniši.

Gimus vaikaičiams, tėvai suvokia, kad vaikai nuo jų dar labiau nutolo, kad jie patys sensta, k Kad ir kiek seneliams būtų metų, jie suvokia, kad jų gyvenimo kelias eina nuokalnėm. Būti išmintingais, tolerantiškais seneliais ne taip paprasta, nes yra juk ir tokių, kurie bando nukonkuruoti tėvus ir tapti vaikaičiams geresni už šiuos. Kai kurie seneliai labai aktyviai prisideda auginant vaikaičius, nes žino: jei kas nepavyktų, jie kaipmat nusiplaus rankas.

Geri yra tokie tėvai, kurie sugeba įveikti šiuos sudėtingus tėvystės tarpsnius neįsiveldami į beprasmes kovas, konkurenciją, pamokslavimą. Užuot tai darę, jie kuria santykius, teikiančius vaikams saugumą. Jausdamiesi saugūs, mokėdami valdyti savo jausmus, su daugeliu dalykų vaikai sėkmingai susitvarko ir patys. Jiems tereikia žinoti, kad pasaulyje yra žmonių, kurie visada pasirengę jiems padėti. Pamokslai, nuolatinis bambėjimas, barimasis - tai tėvų ir vaikų santykių nuodai.

kai vaikai išaugs tada ir pamatysi rezultatą,tada ir nuspresit ar buvot geri ar blogi tėvai ir anūkus auginsit kitaip